internetinis_romanas_gomorainternetinis_romanas_gomora       Pastaraisiais metais Lietuvos knygų pasaulyje atsirado įdomių naujienų ir išryškėjo naujų tendencijų. Kad ir naujas populiarus žanras – žurnalistinis romanas. Tačiau penktadienį, kovo 5 dieną, Lietuvos skaitytojų laukia dar viena naujiena – internetinio romano „Gomora“ premjera.

       

       Žinia apie jį pasiekė populiariajame „Facebook“ tinkle. „Jūs turbūt girdėjote apie paskutiniųjų dienų įvykius, kurie šiuo metu plačiai aptarinėjami žiniasklaidos ir visuomenės, narpliojami ir painiojami baigia apaugti gandais bei klaidingomis versijomis. Po visą šalį ieškoma įvykių priežasties ir kaltininkų. Būdamas pakankamai blaivaus proto suvokiu, kad yra tik laiko klausimas, kada visų įvykių dalyvių, tame tarpe ir mano, vardai bus paviešinti ir atiduoti teismui. Neabejoju, kad mane suras, todėl nesiruošiu slapstytis ar bandyti išvengti pelnyto atlygio už tai, ką padariau. Man tereikia vieno Dievo atokvėpio tam, kad permąstyčiau tai, kas įvyko, bei vidumi susitaikyčiau su pačiu savimi ir tais, kuriems prasikaltau. Čia rasite mano rašytus dienoraščius, kuriuos siunčiu nenorėdamas, kad visa ši istorija būtų išmesta į užmaršties šiukšlyną ar traktuojama kaip nesuprantama, keleto protą praradusių žmonių savivalė“, – štai taip prasideda, kaip skelbiama, vienas pirmųjų internetinių romanų Lietuvoje.

 

        saulius_rimkussaulius_rimkus

 

       Jo autorius – kaunietis rašytojas Saulius Rimkus – pasakoja nuodėmingą ir kontraversišką neįvardinto katalikų bažnyčios kunigo gyvenimo istoriją.

 

       – Kaip sugalvojote ir kodėl nusprendėte savo romaną publikuoti internete? Ar tai lėmė finansinės priežastys (nedaug kainuoja) ar didesnio populiarumo tikimybė (visiems prieinamas)? O gal kokios kitos?

       

       – Romaną rašiau per daug negalvodamas jo apie publikavimą. Po to, kai viena mano didžiai gerbiama ir mylima leidykla pradangino knygos rankraštį, nusprendžiau nepriklausyti nuo leidyklų ir publikuoti kūrinį pasitelkęs XXI amžiaus technologijas ir galimybes. Knygos kūrimas užėmė trejus mano gyvenimo metus, tad vargu ar kuri nors iš leidyklų galėtų sau leisti apmokėti visą darbui prie knygos sugaištą laiką.

 

       Be to, vienas svarbiausių kūrybos akstinų yra ryšys su skaitytoju, jo atsakas į mintis, situacijas, knygos pavidalu išreikštas idėjas. Pastebiu, kad vis daugiau spausdintos informacijos ar literatūrinių tekstų skaitau savo kompiuteryje. Taigi tik laiko klausimas, kada internetinės knygos mums taps kasdienybės norma.

 

       Džiaugiuosi galėdamas būti vienas pirmųjų šioje srityje. Internetinio romano forma suteikia idealią galimybę išgirsti skaitytoją, įsiklausyti į jo apmąstymus ar pykčio protrūkius. Kiekvienas norintis gali pasidalinti savo nuomone ne tik su knygos autoriumi, bet ir su kitais skaitytojais, nesvarbu kokia – pozityvi ar neigiama – ta nuomonė būtų.

 

       – Taigi romanas jau sukurtas ir svetainėje „Gomora.lt“ dalimis bus talpinamas visus ateinančius metus. O gal jūs dar ką nors kursite, papildysite, kitaip sakant, viskas vyks iš tikrųjų, gyvai?

       

       – Kasdien pasaulį išvys naujas knygos skyrius. Nepaisant to, kad knyga jau buvo baigta, teko gerokai paplušėti pritaikant ją publikuoti internete. Dalis teksto buvo sutrumpinta arba pakeista taip, kad užkabintų skaitytoją atversti naują knygos lapą ir kitą dieną. Šis procesas nesibaigė. Daug kas priklausys nuo skaitytojų reakcijos į vienus ar kitus kūrinio kampus.

 

       – Kodėl savo romanui pasirinkote būtent tokią – kunigo – istoriją ir kaip sugalvojote pavadinimą?

       

       – Knygos pavadinimas turėjo būti „Griūvantys Gomoros bokštai“, tačiau internetui jis pasirodė pernelyg  ilgas. Ir iš sutrumpinto pavadinimo „Gomora.lt“ aišku, kad tai pasakojimas apie nuopuolį, dvasinius lūžius, asmenybės žlugimą.

       

       Norą papasakoti nežinomo kunigo istoriją greičiausiai nulėmė pastarųjų metų mano paties asmeninės bendravimo patirtys su katalikų dvasininkijos luomo atstovais. Teko išvysti visko. Kai kurios šių žmonių gyvenimo pusės buvo tokios tamsios ir skaudžios, kad dalį istorijų teko netgi nutylėti.

       

       Supratau, kad rašysiu knygą apie žmogų, atsidūrusį ne savo vietoje, peržengiantį visas protu suvokiamas ribas ir dėl to per daug nesisielojantį. Stipraus kontrasto regėjimas tarp to, ko norisi tikėtis iš mūsų sielų ganytojų, ir to, kaip yra iš tikrųjų, greičiausiai kamuoja ne mane vieną.

       

       – Kaip manote, kaip jūsų romaną priims skaitytojai?

       

       – Labai tikiuosi, kad atsiliepimai apie knygą bus nevienareikšmiški. Knyga pakankamai atvira, joje gausu sekso scenų, vidinės degradacijos, smurto. Rašydamas siekiau įvairiapusiškai atskleisti žmogaus žlugimo procesą. Tai tarsi kelias nuo nuopuolio iki visiško susinaikinimo.

 

       Be to, skaitytojams tikriausiai bus įdomus kalbos kultūros aspektas. Ruošdamasis rašyti romaną surinkau nemenką stiprių posakių žodyną. Tikiuosi, kad „Gomora.lt“ įneš savo indėlį į mito apie negebėjimą keiktis „riebiai“ gimtąja lietuvių kalba griovimą.

       

       Skaityti, jei pritrūkote lietuviškų keiksmažodžių.

 

       Neskaityti, jei katalikų dvasininkijos luomas jums yra tabu – geriau jau nenorite žinoti, kas ir kaip ten iš tikrųjų vyksta.

 

       Toma Jonuškaitė

       www.cityout.lt

       2010 03 03