Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad. Eilėraščiai. V.: Vaga, 2005.
Aš, Petras, būdamas blaivaus ir sveiko proto, sau pasižadu:
1. Niekad nieko neromyti.
Nes turiu du draugus. Rimą ir Romą. Mano draugai – Rimas ir Romas – labai skirtingi. Rimas rimuoja, o Romas – romija. Rimas rimuoja „meilė – seilės“, o Romas romija: „talismanas – seilės“. Rimas sako „kalės – vertikalės“, o Romas išromija: „galo – vertikalės“. Rimas priduria „genai – aborigenai“, o Romas romija toliau: „aborigenai – decibelai“. Tad aš, Petras, išgirdęs tokius išromytus rimus, sau pasižadu ištarti, pvz., „aborigenai – seilės“.
2. Niekad nieko daug negirdėti.
Nes esu daug matęs ir regėjęs. Ir daug-girdėjęs. Esu girdėjęs daug žodžių. Ypač tarptautinių. Injekcijų, euforijų, filtracijų, degradacijų, ekskrementų, unitazų, vibracijų, dekoracijų, barikadų, ornamentų, idiotų, akrobatų, onanistų, spermatozoidų, monotonijų, sindromų, abstrakcijų, aisbergų, prezervatyvų, skafandrų, spirochetų...
Tad aš, Petras, išgirdęs žodį „kombikormas“, pasižadu ištarti, pvz., „jovalas“.
3. Niekad nieko.
Nes nepasižadu nieko. Pasižadu tik pacituoti 6-osios R. Daugirdo poezijos knygelės eilėraščio „Artėdami lyg toldami“ fragmentą:
Nuo kiaušinių virtų
ar nuo žemės
mes pakilsim
konservuotais drugeliais
kad atrajotume
ant unitazų
Dar žadu perskaityti kitą, 7-ąją, R. Daugirdo knygelę – išromytų rimų ir daug-girdiškų tarptautinių žodžių jovalą.
2005 12 17