tekstai.lt

Sigrida. Kiek prieštaringi pasvarstymai apie Edo Austworko apsakymų rinkinį „Kurmių filosofija“ (2007)


      Edas Austworkas su savo apsakymų rinkiniu „Kurmių filosofija“ dalyvauja konkurse „Mano knyga“. Visą savaitę skaitau šią knygą ir, jei paklaustumėte manęs, ar gaunu kokio nors peno kaip skaitytoja, atsakyčiau - taip. Kodėl? Dėl kalbos. Kai kurie sakiniai žavi savo natūralumu, organiškumu, - tikrai tai kaimo „kurmių“ kalbėjimas, mąstymas.

      Kas tie kaimo kurmiai? Tai - prasigėrę kaimiečiai, tiesą sakant, galima būtų rasti ir švelnesnių apibūdinimų, nes tarp jų būta ir „inteligentų“ (Hockus, Hektoras). Tačiau, žvelgiant kitu kampu, toje kalboje matau nemažai „persūdymų“, pvz, kai tam pačiam puslapy, kartais netgi toje pačioje pastraipoje ima ir iškyla dvi „šūdų krūvos“… - žodžiu, snargliais, amoniaku, riaugėjimu, vėmalais, visokiais „apsidirbimais“ akivaizdžiai piktnaudžiaujama. (Ši „literatūrinė mada“ jau lyg ir praėjusi.)


      O jeigu kas paklaustų, ar spausdinčiau šitą knygą, atsakyčiau neigiamai. Todėl, kad Edas Austworkas, mano galva, savo kalbos jutimą ir gebėjimą pasakoti galėjo pasitelkti kitokiam turiniui.


      O gal jo siekis buvo pavaizduoti nykumą, beprasmybę? Bet kokiu atveju, tai buvo galima padaryti estetiškiau, o tuo pačiu gražiau ir prasmingiau. Juk kiekvieną dieną matome tuos „kurmius“. Išvados tokios: turinys man įspūdžio nepadarė, greičiau atvirkščiai.


      Skaitau toliau. Žiūrėsim, ką pasakys kiti komisijos nariai.

      www.kurybingas.lt
      2007 07 19