norvila_septyniPaulius Norvila. SEPTYNI METŲ LAIKAI. Vilnius: Tyto alba, 2006.

 

Apie šią poezijos knygą sklandė gandai: ir apie autorių, ir apie leidyklą. „Tyto alba“ ryžtasi leisti poeziją? Na, jei komerciškai neapsimoka, tai bent jau gera turi būti. Ant viršelio vietoj sovietinio penkiakampio kokybės ženklo uždėtos neginčijamų autoritetų citatos: Tomo Venclovos, kuris aikčiojo skaitydamas, ir „amžinai gyvo“ Juozo Erlicko, kuris seniai tokių knygų esąs skaitęs.

Graži poezija, čiurlena monotoniškai kaip upelis, viskas tikslu, autorius jaučia žodį, turi temų, moka rimuoti. Tačiau skaitant kažko trūksta, truputėlio, blykstelėjimo, to, kas iš tikrųjų priverčia aiktelėti. „Poetinės druskos“? Turbūt.

Man šie eilėraščiai susilieja į vieną nepabaigiamą kaip mezginys eilėraštį. Visa knyga – vienos temos variacijos. Tiesa, talentingos.

Tai pirmoji autoriaus knyga, tikiuosi kada nors išvysti ir antrąją. Truputį stipresnę ir įvairesnę.

 

Literatūra ir menas, 2006-05-22