2016 m. sausio 28 d. susitinkame taurei vyno ir José Saramago knygos „Praregėjimas“ aptarimui kartu su literatūrologe, vertėja Elžbieta Banyte ir atstovaujamosios demokratijos kritiku Dariumi Pocevičiumi.
José Saramago (1922–2010) – vienas svarbiausių šiuolaikinių rašytojų, Nobelio premijos laureatas – groteskiškai pašiepia dabarties gyvenimo principus ir įžvalgiai svarsto būsimas žmonijos gyvenimo formas. „Praregėjimas“ tęsia žymiausio José Saramago romano „Aklumas“ (liet. 2007) temas. Neįvardytame mieste vyksta rinkimai, po kurių paaiškėja, kad dauguma biuletenių – nepažymėti. Valdžia siekia sustabdyti šį pavojingą reiškinį ir izoliuoja miestą paskelbdama jame apsiausties būvį. Tai metaforiškas filosofinis romanas apie pokyčių baimės ir inertiškos prigimties apakintą, tačiau tvarkos išsiilgusią visuomenę, kuri staiga „praregi“, bet taip ir nepašalina aklumą sukėlusių priežasčių.
Kas būtų, jei visuotinių rinkimų dieną žmonės staiga neitų balsuoti arba atėję imtų masiškai gadinti biuletenius? Taip ir nutinka bevardžiame ateities mieste, kurio gyventojai tuščiais popiergaliais paverčia 83 proc. biuletenių. Valdžia pasibaisėja ir izoliuoja miestą paskelbdama jame karantiną, tačiau palengva sąmoningėja ir kiti šalies gyventojai...
Nobelio premijos laureatas José Saramago ne tik groteskiškai pašiepia pagrindinius demokratijos principus, bet ir įžvalgiai svarsto būsimas bendruomeninio žmonijos gyvenimo formas. Tai metaforiškas filosofinis romanas apie pokyčių baimės, tvarkos ilgesio ir inertiškos prigimties apakintą visuomenę, kuri staiga praregi, bet taip ir nepašalina aklumą sukėlusių priežasčių.
Prieš dešimtmetį pasirodęs „Praregėjimas“ tęsia ankstesniame J. Saramago romane „Aklumas“ paliestas temas.
2016 01 10