Iš Maironio rinkinio Maironio lietuvių literatūros muziejus išleido pirmąją kompaktinę plokštelę „Iš Maironio rinkinio“. Joje – ne tik Maironio meno kolekcija, rankraščiai. Plokštelėje įrašytas muziejininkų sukurtas filmas „Mūsų Maironis“ atveria duris į aštuonis autentiškus poeto kambarius, sodą.
Pasak Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojų, Jonas Mačiulis mėgo fotografuotis, todėl daug svarbių gyvenimo akimirkų liko nuotraukose. Jose – artimųjų, giminių, mokslo bei studijų draugų, profesorių, dvasininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų, bičiulių šeimų, pažįstamų vyrų, taipogi moterų atvaizdai.
Kompaktinėje plokštelėje išskirta keletas teminių nuotraukų grupių: „Tėvai, seserys, giminės. Tėviškė“, „Mokslo, studijų, darbo metai. Kaunas. Peterburgas“, „Sugrįžus į Lietuvą. Maironio namai“, „Maironio mūzos“, „Maironis – Kauno dvasinės seminarijos rektorius“, „Maironis – Lietuvos universiteto profesorius“, „Maironis – visuomenės veikėjas“, „Maironio laisvalaikis ir kelionės“.
Kaip atrodė garsusis tautos dainius, galima pamatyti ne tik nuotraukose, bet ir meno kolekcijoje esančiuose portretuose. Maironį yra įamžinę J. Mioduševskis (1904), J. Janulis (1924, 1927), S. Romerienė (1924), E. Janulaitienė (1931). O 1928 m. J. Zikaras sukūrė bronzinį jo bareljefą.
Kompaktinės plokštelės skyrius „Meno kūriniai“ bei filmas pristato Maironio namuose sukauptą meno kolekciją. Dalį jos Maironis parsivežė iš Peterburgo, kuriame studijuodamas, o vėliau profesoriaudamas praleido devyniolika metų.
Savo namų interjerui puošti poetas buvo įsigijęs ar gavęs dovanų žinomų dailininkų, skulptorių darbų. Maironio surinktoje meno kolekcijoje galima išskirti religinę, istorinę bei tautinę temas. Šalia didžiųjų drobių kopijų – ispanų dailininko B. E. Muriljo „Šventosios šeimos“, italų tapytojo P. Veronezės „Puotos pas Levį“, J. Mateikos „Žalgirio mūšio“, nežinomo XVII amžiaus autoriaus Vytauto Didžiojo portreto – Maironio bute galima matyti K. Šimonio paveikslus „Seną pilį“ (1918), „Vaikus su gėlėmis“, „Mergaitę gėlėse“, „Saulės dukrytę“ (1924), I. Šlapelio „Auksinį rudenį“ ir kt. Vienas seniausių Maironio turėtų lietuvių menininkų kūrinių – skulptoriaus bei akvarelisto K. Sklėriaus 1899 m. sukurtas bareljefas „Antanas Strazdas“.
Rankraštynas – labai svarbi Maironio archyvo dalis. Jį sudaro kūrybiniai rankraščiai, pamokslai, paskaitos, proginių kalbų tekstai, įvairūs užrašai. Rašyta lietuvių, lotynų bei lenkų kalbomis. Poetas rašė į atskirus sąsiuvinius, lapus, net knygose galima rasti įrašytų posmų, autorinių taisymų bei redagavimų.
Išlikę Maironio parengtų spaudai rankraščių: drama „Didysis Vytautas – karalius“, libretas „Nelaimingos Dangutės vestuvės“, pasaulinės literatūros trumpas vadovėlis, lyrikos knygos „Pavasario balsai“ paskutinė autorinė redakcija (1927 m.) – šis eksponatas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, registracijos Nr. 34. Kompaktinėje plokštelėje taip pat galima rasti Maironio sakytų pamokslų ir kalbų.
Skyriuje „Knygos“ pristatomos Maironio knygos, išleistos autoriui esant gyvam, išskirtinę vertę turintys pirmieji jų leidimai. Yra išlikusių knygų, kuriose Maironis įrašė dedikacijas ir padovanojo bičiuliams, žinomiems to meto žmonėms. Maironio knygose galima rasti poeto ranka įrašytų posmų, teksto taisymų bei redagavimų.
Paskutiniajame skyriuje „Memorialinė biblioteka“ muziejininkai kviečia į Maironio skaitytų knygų pasaulį.
Projekto „Kompaktinė plokštelė „Iš Maironio rinkinio“ autorės Aldona Ruseckaitė ir Raminta Antanaitienė. Kūrybinė grupė: Virginija Pačėsaitė, Dainius Svobonas, Jūratė Zalubaitė, Inga Zamulskienė.
lrt.lt
2009-12-28