Sarbievijus „Baroko dialogai“ gruodžio 2, 3 ir 4 d. 19 val. Vilniaus šv. Ignoto bažnyčios požemiuose pristatys žymiausio baroko literatūros atstovo Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) poezijos skaitymų ciklą „Sarmatų Horacijaus“ poezija ir jo epochos muzika“. Režisierius – Algirdas Latėnas, muzikinės dalies vadovas Darius Stabinskas, skaitovai Sergejus Ivanovas, Ignas Ciplijauskas, Algirdas Latėnas, konsortas „Brevis“.
XVII a. Europoje išgarsėjo lotyniškai rašantis Vilniaus akademijos auklėtinis, vėliau profesorius Motiejus Kazimieras Sarbievijus, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“, nes jis, sekdamas antikine literatūra, kūrybai stengėsi suteikti krikščionišką turinį. Tai buvo labai novatoriška.
Poetas studijavo Vilniuje ir Braunsberge, o 1627 m. pradėjo dėstyti Vilniaus Alma Mater, vėliau Kražių kolegijoje. Kūrė odes, epigramas, himnus, panegirikas ir kitų šiam laikotarpiui būdingų žanrų poeziją.
Pirmasis jo eilėraščių rinkinys „Trys lyrikos knygos“ („Lyricorum libri tres“), išleistas Kelne 1625 m., sulaukė didžiulio populiarumo. Šis rinkinys išleistas ir Vilniuje, bent trys leidimai išėjo Antverpene. Labiausiai pagarsėjo 1632 m. „Lyrikos“ leidimas, kuriam titulinį lapą sukūrė Paulis Rubensas. M. K. Sarbievijaus poezija yra išversta į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, lietuvių kalbas.
Trijų vakarų poezijos skaitymų ciklo temas „Meilė stipri kaip mirtis“ (gruodžio 2 d. skaito S. Ivanovas), „Žaidžia likimas mumis, deja“ (gruodžio 3 d. skaito I. Ciplijauskas), „Dangiškos tėvynės ilgesys“ (gruodžio 4 d. skaito A. Latėnas), remdamasi poezijos rinktine „Lemties žaidimai“ („Ludi Fortunae: Lyrica Selecta“), pasiūlė profesorė Eugenija Ulčinaitė. Rinktinėje pateikiami įvairiu poeto gyvenimo laikotarpiu rašyti kūriniai, parodoma žanrų teminė ir estetinė įvairovė. Kūrinių išdėstymas atitinka poetui gyvam esant išleistų rinkinių struktūrą.
Poezijos skaitymų ciklui sudaryta ir muzikinė programa. Muzika panaudota iš Braunsbergo, Pelplino, Kražių tabulatūrų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senųjų muzikinių rankraščių, vokiečių ir italų kompozitorių kūriniai, kurie atsirado tuo pačiu laikotarpiu, kai poetas kūrė savo pirmąsias panegirikas, o kiek vėliau, išleidęs eilėraščių rinkinį „Trys lyrikos knygos“, sulaukė didelio populiarumo Europoje.
lrt.lt, 2009-12-01