Accessibility Tools

Agnė ŽagrakalytėAgnė Žagrakalytė       Spalio 5–8 dienomis Vienoje ir Lince vyks Europos poezijos festivalis, kuriame kartu su kūrėjais iš Europos šalių dalyvaus ir Agnė Žagrakalytė.  Lietuvių poetė savo eiles skaitys spalio 6 dieną Vienos Literatūros namuose ir spalio 7 dieną Senojoje Rotušėje Linco mieste.  Europos poezijos festivalį organizuoja kultūros institutai ir ambasados Vienoje. Lietuvių poetės pasirodymą remia viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“, LR ambasada Vienoje, koordinuoja LR kultūros atašė.  

 

       Šio literatūrinio renginio proga išleista antologija su projekte dalyvausiančių poetų eilėraščiais ir vertimais į vokiečių kalbą. Agnės Žagrakalytės eiles į vokiečių kalbą išvertė Cornelius Hell.

 

       Agnė Žagrakalytė (g. 1979 m. Pasvalio r.) – poetė. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį ir nuo 2002 m. dirbo redaktore jaunimo žurnaluose „Aktyvios jungtys“ ir „lux/jauniems“. Nuo 2003 iki 2005 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapių redaktore. 1996 m. jaunajai poetei įteikta Liūnės Sutemos premija, 1998 m. ji tapo festivalio „Poezijos pavasaris“ konkurso „Eilėraščiai per naktį“ laureatė, o 2003 m. poetei įteikta festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ premija už poetinį debiutą – poezijos knygą „Išteku“. Šiuo metu gyvena Belgijoje, Briuselyje.

 

       „Įsimylėjusios galvoja, kad aš – įsimylėjus, buities nuvargintos – kad buities nuvarginta, piktos feministės – kad pikta feministė. Autoriaus ir kūrinyje veikiančiojo tapatinimas. Žurnalų viršelių ir tikrų istorijų poreikis. Žaidžiam, slapstomės, sakom tiesą ir meluojam susiriesdami. Kur šioje makalynėje poezijai vietos? Atsiranda, arba nepavyksta“, – Agnė Žagrakalytė.

 

       „Sukurtas fikcijos būdu – pasitelkus išorinį, kitu tapusį atvaizdą – yra suskilęs, decentruotas, susvetimėjęs su savimi (atvaizdas – tik „sulysus vandens dvaselė“). Žagrakalytei šitokią energiją pavyksta sukurti poezijos įmantrumu, išdaigia, pokštaujančia vaizduote, (auto)ironija, kuri balansuoja ties lengvo humoro ir sarkazmo riba.

       Eilėraščiams būdinga savikritiška refleksija ir („)konkurencinis(“) kitų moterų reflektavimas. Autorės kūrybos moteris tampa vis sunkiau reprezentuojama: be galo įvairi (drąsi, drastiška, aktyvi, įžūloka, lengvabūdiška, linkusi į depresiją, destruktyvi) ir... nenuspėjama“, – Gabrielė Labanauskaitė (Šiaurės Atėnai. 2003 m. lapkričio 29 d.).

 

       lrkm.lr / kultūros atašė informacija

       2009-10-06