Franz Kafka Ne „Sudoku“ ar kryžiažodžiai aštrina protą – geriausias galvos lavinimas yra Franco Kafkos apsakymo skaitymas, penktadienį rašo „The Guardian“, perpasakojantis žurnalo „Psychological Science“ rugsėjo numeryje publikuotą straipsnį. Kalifornijos ir Kanados psichologai bandymų keliu įrodė, kad siurrealistinės F. Kafkos prozos skaitymas teigiamai veikia apmokymo ir žinių įsisavinimo mechanizmą.
Eksperimento dalyviai buvo suskirstyti į dvi dalis. Vieniems buvo pasiūlyta perskaityti žinomą apsakymą „Kaimo gydytojas“, o kitai grupei tą pačią istoriją apie gydytoją, važiuojantį „su žemišku vežimu ir nežemiškais arkliais“, pateikė labai supaprastintą. Vėliau visi dalyviai gavo užduotis, kuriose reikėjo atrasti simbolių išdėstymo logiką. Paaiškėjo, kad tie, kurie skaitė labiau sudėtingą ir painų originalų tekstą, su užduotimi susidorojo kur kas geriau, nei skaitę adaptuotą variantą: keista, šiek tiek beprasmiška istorija vertė skaitytojus atrasti naujas logines struktūras.
Tyrimo autorius Travis Proulx pažymi, kad eksperimente buvo panaudotas žinomas reiškinys: žmonės jaučiasi nejaukiai, jei pažeidžiamos jų laukiamos asociacijos. Šis jausmas atsiranda ir skaitant siurrealistinį apsakymą, ir analizuojant savo paties prieštaringą elgesį. Tyrėjas taip pabrėžė, kad žmogui žinant apie gresiančią tokio tipo diskomforto reakciją, žinių įsisavinimo akseleratorius nesuveikia. Todėl, sako T. Proulx, tikslingas F. Kafkos skaitymas prieš egzaminus nepadės pagerinti rezultatų.
balsas.lt
2009-09-18