Julius Keleras Kalbėti apie knygos meninį pasaulį, jos autentiškumą, autoriaus poziciją literatūroje, santykį su skaitytojais galima skirtinga meno kalba. Tai įrodė Julius Keleras, pakvietęs į naujausios pjesių knygos „58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės“ pristatymą. Apie knygą, kaip parodė pats autorius, sakydamas, kad parengti tam tikri „pasirodymai“, galima mąstyti tyliai, susikaupus, klausant, nieko nesitikint, nesusidarius jokių išankstinių nuostatų.
Susirinkę Vilniaus mokytojų namų svetainėje žiūrovai akimirką pasijuto esą teatro scenoje – svečiai išvydo spektaklio „A-B“ videoįrašą. Teatro temą pratęsė ir aktorė Olita Dautartaitė, paties autoriaus žodžiais tariant, – „pjesės „Taksi Nr. 5“ iniciatorė“. Paklaustas, kokia šios pjesės atsiradimo istorija, autorius prisipažino, kad po „Poezijos pavasario“ uždarymo aktorė O. Dautartaitė paprašė parašyti pjesę jai. Paklausta, apie ką pjesė turėtų būti, aktorė atsakė: „Apie tai, kodėl ji su vyru negalinti gyventi.“ Nuoširdus, emociškai gilus, natūralus, gyvas aktorės O. Dautartaitės kalbėjimas nukėlė mus į aktorės, žmonos Adelės, vyro „švelniai“ vadinamos kale, kuriai teatras svarbesnis už šeimą, ir prodekano vyro, plonytės knygelės apie Michailą Lermontovą autoriaus, pasaulį, tiksliau sakant drastišką to pasaulio skilimą, gyvenimo prasmės bei ramybės, tapatybės paieškas, realizuojamas namo, kuriame kiekvienas daiktas turėjo savo vietą, griovimu.
Tolesnę kalbą apie naujausią poeto, dramaturgo pjesių rinkinį pratęsė nostalgiška, subtili, svajinga ir pakili muzikos kalba, kurią „nutildė“ teatrologės dr. Aušros Martišiūtės žvilgsnis į „58 sapnus ir kitas vienaveiksmes pjeses“. Kaip teigė teatrologė, „gera pajausti, kad atsiranda kažkas stabilaus. Ne abejotino, o intriguojančio. Manau, kad tai bus atsigavimas ne tik aktoriams, bet ir žiūrovams. Pagaliau tai yra proga vaidinti ne verstinius, o savos literatūros kūrinius.“
Teatrališką knygos sutiktuvių vakarą neatsitiktinai pabaigė aktorius Gintaras Mikalauskas, perskaitęs ištrauką iš pjesės „A-B“, prieš tai trumpai pristatęs pjesės atsiradimo istoriją. Aktorius prisiminė: Julius Keleras atnešė paskaityti pusę puslapio mašinraščiu parašytos istorijos. Jis sako: „Kaip“? „Mes buvom susitikę kokius penkis kartus, ir man buvo labai įdomu“, – tęsė aktorius. Aš pasakodavau, fantazuodavau, kiekvieną kartą po susitikimo J. Keleras man persiųsdavo, ką parašęs, sakydamas: „Paskaityk“. Mano akyse tikrai gimė monopjesė“.
Monopjesėje „A-B“ autorius antstolių veiklos refleksiją įspraudė į telefoninio pokalbio rėmus. Monopjesė „A-B“ antrajame Nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ 2007 metais buvo pripažinta viena iš geriausių.
Bernardinai.lt
2009-09-10