poezijos_festivalis_kanonierio_1 Liepos 25 d. Kanonerio saloje (Sankt Peterburgas), nebaigtos statyti ir galop apleistos šiluminės elektrinės įvyko „Poezijos festivalis Kanonerio saloje. Pirmas epizodas. Cisternos“. Vieta festivaliui pasirinkta nevisiškai įprasta – jūros krantas, sąlyginai miesto centre, su vaizdu į Belyj ežerą, kur puikuojasi miesto valymo įrenginiai; blindės, saulė, vėjas; iš miesto centro reikia trenktis autobusu per kilometrinį tunelį. Pati erdvė buvo išnaudota pagal „propilėjų“ principą, tad skaitymas, paskelbtas apytamsėje cisternoje, dėl pašalinių triukšmo efektų cisternos viduje ir šalto vėjo lauke kiekvieno dalyvaujančio autoriaus pageidavimu tai į industrinę statinę, tai į vėjo perpučiamą aikštelę tarp cisternų. Ir publika, kurios susirinko iš viso apie 60–70 žmonių įvairiomis festivalio akimirkomis, buvo priversta keliauti paskui skaitančiuosius autorius.
Organizuoti festivalį ėmėsi Pavelas Arsenjevas ir Romanas Osminkinas. Skirtingai nuo kitų Pavelo Arsenjevo projektų, šisai renginys nebuvo aprūpintas išplėtota diskusija arba stambaus plano teoriniu pagrindu. Iš manifesto spausdintoje programėlėje aiškėjo, kad „Mes nerengiame jaukios išvykos į gamtą, mes atveriame laboratoriją, kurioje bus atliktas bandymas pakeisti institucines literatūros atramas jūros vėjo šuorais ir industrinių griuvėsių apsuptimi. Čia jūs perskaitysite ir išgirsite eiles, kaip dar niekad šito nedarėt“. Laboratorinis bandymas pavyko, jau vien dėlto, kad du pagrindiniai parazitiniai literatūros vakarų veiksmai – miegojimas ir vartojimas – dėl topografinių aplinkybių buvo ypatingai apsunkinti skaitymų erdvėje ir supaprastinti už jos ribų.
Prieš skaitymus cisternos grindys buvo pažymėtos žalios lipnios juostos kvadratu, maždaug metras ant metro, kuriame, kaip tikėtasi, turėjo stovėti skaitantysis autorius. Atskaitos taškas, deja, ne visai sutapo su akustiniu erdvės centru. Be to, dar buvo šviesos dėmė dėl kažkokios skylės cisternos sienoje. Būtent šitame taške, dėmėje, vieną eilėraštį perskaitė Dmitrijus Lunginas, pradėjęs festivalį. O štai Aleksejų Afoniną, skaitymams pasitelkusį kvadratą, kuriame sėdo ant grindų, išgirsti buvo sunkoka. Eduardas Šelganovas publiką išvedė į lauką, norėdamas perskaityti keletą eilėraščių, nestokojančių romantinio lyrizmo. Lauke iškart po jo skaitė Piotras Razumovas (prieš savaitę klube Achtung Baby skaitęs eilėraščius, sukurtas pasitelkiant repo stilistiką bei prozodiją). Šį kartą jis pademonstravo didžiulį prasminį ir formalųjį savo lyrikos diapazoną: nuo socialinio protesto iki žaidimo frazeologinėmis klišėmis. Toliau skaitė Timofejus Dunčenka – jau cisternoje – kelis fantasmagorinius eilėraščius, kurių fantasmagoriškumas dar labiau išryškėjo nuo pašalinių erdvės triukšmų. Dina Gatina skaitė laukė prie įėjimo į cisterną, tekstai, kupini įprasmintų sintaksinių dribsmėlių, neįprastų širdies smūgių, dainavimo, kaip prigimtinio poezijos pagrindo. Toliau pasirodė Dmitrijus Golynka, skaitęs tekstą „Gailestingumo produktų“. Timofejus Usikovas pradėjo savo pasirodymą nuo triukšminio teksto, pagristo kartojimu – apie Laodzi, tęsė ne mažiau teleskopinėmis eilėmis, kurias buvo galima gretinti su ankstyvosios Genricho Sapgiro knygos „Balsai“ poetika. Baigdamas jis perskaitė Nikitos Safonovo eilėraštį, kuris, pasak Usikovo, dabar dirba Maskvoje vienos metropoliteno stoties statybose. Toliau laukes skaitė Nastia Denisova, Aleksejus Kručkovskis, Olga Žytlina (su eilėraščiu apie galimą apsikeitimą lytimis – po pasirodymo ji pasiūlė norintiems nueiti į cisterną individualiam skaitymui, kuris, pasak liudininkų, buvo ryškesnis, nei bendras, skirtas visiems). „Pagrindinėje scenoje“ – tai yra lauke – skaitė Romanas Osminkinas, o cisternoje – Pavelas Arsenjevas, eilėraštį, skirtą palaikyti Artiomui Loskutovui. Tą akimirką cisternos „šviesos lange“ nežinomi poilsiaujantys šašlykdariai ėmė kirsti medį, kirtimas tęsėsi ir skaitant Olesiai Pervušinai. Festivalį užbaigė Nikolajus Nikiforovas, skaitęs asmeniškai Yeatso vertimą, ir Dmitrijus Černyšiovas, skaitęs daugiasluoksnį tekstą (su epigrafais, komentarais, pokalbių intarpais ir taip toliau), skirtą Anai Golubkovai. Pačioje festivalio pabaigoje nuskambėjo Viktorijos Popovos eilėraščio įrašas.
Parengė Benediktas Januševičius
Новая литературная карта России
2009-07-31
poezijos_festivalis_kanonierio_2
poezijos_festivalis_kanonierio_3
poezijos_festivalis_kanonierio_4
poezijos_festivalis_kanonierio_5
poezijos_festivalis_kanonierio_6