Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos pastatas. Jano Bulhako nuotrauka iš MA bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomos kolekcijos Dar pavasarį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Saulėlydžio komisijai išsiuntė raštą, kuriuo paragino įvertinti galimybes „optimizuoti Lietuvos mokslinių bibliotekų tinklą“. Tarp bibliotekininkų pasklido gandai, kad „optimizavimas“ gresia mokslinių bibliotekų perkėlimu į didesnius centrus, pavyzdžiui, Saulėtekyje statomą Mokslinės komunikacijos ir informacijos (MKIC) centrą. Toks likimas, esą, laukia ir Mokslų akademijos bibliotekos. Pati Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neigia šiuos gandus ir tvirtina, esą norinti padidinti bibliotekų fondų prieigą ir pagerinti naudojimosi sąlygas, tuo tarpu Mokslų akademijos bibliotekos gerbėjai ir lankytojai pradėjo pasirašinėti elektroninę peticiją, kuria ŠMM raginama neperkelti šios bibliotekos niekur kitur.
Mokslų akademijos bibliotekos darbuotojai ir saugotojai žodyje „optimizuoti“ ir ministro pasiūlyme įžvelgia tiesioginę grėsmę bibliotekai. „Išsivertus į lietuvių kalbą, žodis „optimizavimas“ reiškia lyg ir pagerinimą. Bet mano supratimu, tai yra pabloginimas, nusistovėjusios sistemos sugriovimas. O kalbant apie biblioteką, kuri turi apie 4 milijonus saugojimo vienetų, tai būtų jos išvedimas iš apyvartos“, – tvirtino Mokslų akademijos bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius. Anot jo, perkrausčius biblioteką, ji taptų 4-5 metams neprieinama, o kai kurie rankraščiai ir senieji dokumentai – nepataisomai sugadinti.
Kalbos apie Mokslų akademijos bibliotekos perkraustymą į kuriamą MKIC bibliotekos direktoriaus taip pat nedžiugina. „Visų pirma, neaišku, kiek naujasis pastatas turės saugojimo vietų. Juk naujasis pastatas statomas tam, kad sutalpintų pirmiausia VU bibliotekos fondus, nes ši biblioteka taip pat netelpa dabartinėse patalpose. Ar tilps į naująjį pastatą ir Mokslų akademijos bibliotekos fondai – neaišku. Uždus biblioteka“, – sakė J. Marcinkevičius.
Mokslų akademijos bibliotekos perkėlimui priešinasi ne tik patys darbuotojai, bet ir internautai, pasirašinėjantys elektroninę peticiją, kuria švietimo ir mokslo ministras raginamas palikti biblioteką ten, kur ji yra dabar. Jei vis dėlto būtų nuspręsta šią įstaigą perkelti į Saulėtekyje kuriamą centrą, o dalį rankraščių atiduoti VU centrinei bibliotekai, anot J. Marcinkevičiaus, pasikeistų daug kas. „Kaip ir sakiau, skaitytojai ir lankytojai biblioteka negalėtų naudotis mažiausiai 4-5 metus. Daugybę laiko užimtų leidinių perkatalogavimas. Be to, dabar biblioteka įsikūrusi puikioje vietoje, miesto centre, todėl čia ją pasiekti lankytojams lengviau ir patogiau“, – tvirtino bibliotekos direktorius.
Paklaustas, kodėl buvo nuspręsta „optimizuoti“ ir taip lankomos, veikiančios ir puikiai žinomos bibliotekos veiklą, J. Marcinkevičius neturėjo tikslaus atsakymo. „Viena iš priežasčių – sunkmetis. Kiekviena institucija ir ministerija turi mažinti savo išlaidas, o bibliotekos išlaikymas pernai ministerijai kainavo šešis milijonus litų“, – pasakojo Mokslų akademijos bibliotekos direktorius. Bibliotekos darbuotojai įtaria, kad ministerijai pasirodė patraukli ir bibliotekos pastato pardavimo ar nuomos idėja. „Ministerijos „optimizavimo“ idėja nebuvo viešai svarstoma, mūsų niekas neklausė, nesidomėjo, kaip biblioteka veikia“, – piktinosi J. Marcinkevičius.
Prisiminus istorines Mokslų akademijos bibliotekos įkūrimo aplinkybes, ministerijos pasiūlymas Saulėlydžio komisijai daugeliui taip pat pasirodys keistas. Mokslų akademijos biblioteka įkurta 1941 metais kartu su pačia akademija. Bibliotekai atiteko buvusios Valstybinės Vrublevskio bibliotekos rūmai ir fondai. Savo testamente garsus tarpukario advokatas Tadas Vrublevskis nurodė, kad visus savo fondus, rankraščius ir turimus leidinius dovanoja tik tuo atveju, jei sutinkama su dvejomis jo iškeltomis sąlygomis: jo bibliotekai dovanoti rinkiniai niekada neturi būti skaidomi ir išvežami iš Vilniaus bei neturi būti perduoti VU. Jei Saulėlydžio komisija pritars ministerijos pasiūlymui, dalis Mokslų akademijos senųjų fondų atsidurs būtent VU bibliotekos saugyklose.
Paklaustas, ar ištikimų bibliotekos lankytojų pasirašoma peticija gali turėti įtakos Saulėlydžio komisijos sprendimui, J. Marcinkevičius tvirtino nusiteikęs optimistiškai. „Sveikas protas, tikiuosi, nugalės. Manau, kad ir pats ponas ministras, kai pasirašė tą raštą, tiesiog neįsigilino, o patarėjai jam nekaip patarė“, – svarstė bibliotekos vadovas. Anot jo, Mokslų akademijos bibliotekos likimu susirūpinę ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir užsienio šalių mokslo žmonės. „Profesoriai skambina man ir klausia, kas čia pasidarė? Manau, kad jie apie šį reikalą kalbasi ir su savo šalių valdžiomis“, – sakė J. Marcinkevičius.
Atostogaujantį švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių pavaduojanti viceministrė Nerija Putinaitė, paklausta, ar optimizavimas reiškia Mokslų akademijos bibliotekos fondų perkėlimą į kitus centrus, tvirtino pirmą kartą išgirdusi tokius teiginius. Anot jos, Saulėlydžio komisija pasiūlymo sulaukė dėl to, kad Vilniuje yra kelios bibliotekos, kurias galima identifikuoti kaip mokslines. „Jos turi savus padalinius institutuose, bibliotekas turi ir kai kurios ministerijos. Kadangi dabar vykdoma mokslo institutų pertvarka (kai kurie jungiami prie universitetų, o kai kurie – į centrus) kyla klausimas, ką daryti su mokslinių bibliotekų padaliniais“, – pasakojo N. Putinaitė.
Anot viceministrės, pasiūlymas Saulėlydžio komisijai teiktas ne norint sutaupyti. „Buvo kalbama apie tai, kad tos bibliotekos, kurios turi specializuotą mokslinę literatūrą, galėtų būti arčiau mokslininkų, bet ne apie tai, kad kažką reikėtų uždaryti ar mažinti etatų skaičių. Nesitikime, kad tokie dalykai padės sutaupyti, nes mūsų tikslas – šaltinių prieinamumas“, – tvirtino moteris. N. Putinaitės žodžiais, reikėtų įvertinti ir senųjų raštų saugyklų lygį, jų saugumą, leidinių skaitmeninimą.
Saulėlydžio komisija atkreipė dėmesį į ŠMM pasiūlymą ir ministerija dar praėjusią savaitę gavo iš Vyriausybės raginimą siūlyti iškeltų klausimų sprendimus. „Kadangi Kultūros ministerija yra pagrindinė ministerija, kuri kuruoja šiuos reikalus, pasiūlėme atlikti detalią inventorizaciją ir galimybių studiją, – tvirtino viceministrė. – Tik tada bus galima siūlyti sprendimus.“
Anot jos, kalbos apie Mokslų akademijos bibliotekos iškeldinimą į Saulėtekyje kuriamą centrą ar dalies leidinių perdavimą Vilniaus universitetui – spekuliacijos. „Perkelti ką nors iš Mokslų akademijos bibliotekos į Saulėtekio centrą nebuvo net minties. Tokios kalbos – visiškos spekuliacijos, neturinčios pagrindo“, – teigė N. Putinaitė.
Anot jos, svarbiausias tikslas – padidinti mokslinių bibliotekų ir jų padalinių prieinamumą. „Matome, kad padaliniuose lankosi mažai žmonių, jie nepatogiose vietose. Dabartinė prieinamumo prie leidinių būklė – akmens amžiaus. Visus leidinius reikia užsisakyti fiziniu pavidalu, o niekur pasaulyje nebėra taip, kad šimtamečius leidinius būtų galima sklaidyti rankomis. Tai klausimas apie mūsų paveldą ir jo apsaugą“, – pabrėžė viceministrė.
Alfa.lt
2009-08-05