Sostinėje turime siaurą lyg rankovė, išlinkusią Literatų gatvę, tiksliau – gatvelę. Joje įamžinti žodžio meistrai.
Vieną saulėtą pavakarę nuo Rašytojų sąjungos link senamiesčio pajudėjo procesija, lydima dundančių būgnų garsų ir plevėsuojančių plakatų. Demonstrantai galėjo būti palaikyti kokiais nors labai rimtais, tačiau plakatų tekstas skelbė paprastutį: „Bu-bu-bu.“ Tąkart Literatų gatvelė buvo beveik prikimšta meno, mokslo, kitų rašto ir minties žmonių. Besišypsančių. Krykštė vaikai, kvepėjo pakalnutės, po kojomis šmirinėjo šuneliai.
Tos eitynės radosi dėl grafikės Eglės Vertelkaitės veiklumo. Būna asmenybių, kurios spinduliuoja idėjas, geba suburti jų vykdytojus, taigi prisideda, kad istorinis Vilniaus senamiestis po gabalėlį, po trupinėlį taptų patrauklesnis ir savitesnis. Literatų gatvės projekto sumanytoja, visų organizacinių siūlelių tampytoja E. Vertelkaitė dar pernai pradėjo „uždeginėti“ ir telkti neįprastai kūrybai bičiulius bei pažįstamus dailininkus. Be jokio honoraro, tik iš idėjos. Siūlė kurti plokštes, kurios atskleistų literatūros individualybių vardus ir būtų įmūrytos į Literatų gatvės sieną. Kad rašantieji dar ir šitaip būtų įamžinti. Rugsėjį atsirado pirmosios tokios plokštelės. Paskui atsiliepė daugiau draugų, tapusių rėmėjais, ir rėmėjų, tapusių draugais.
Teatralizuota sienos atidengimo ceremonija, sudramatinta pavojingai stogo atbraila besikarstančio raudonai apsirengusio mimo, muzikuojant Domantui Razauskui, buvo smagi. Slėpdami džiugesį gatvele vaikštinėjo keletas rašytojų, poetų.
Sienoje įmūryta net 101 plokštelė; čia surasime Ievos Simonaitytės ir Vandos Juknaitės, Jurgos Ivanauskaitės ir Ričardo Gavelio, ir daugelio rašytojų, poetų, esančių ar išėjusiųjų vardus. Visi jie – „žodininkai“, meistrai, gebantys sakiniu, eilute išreikšti mintį, dvasią, epochą. Čia pat surašyti ne tik jų, bet ir menininkų, kūrusių šiuos „objektėlius“ vardai. Stiklo, keramikos, metalo, medžio plokštelėse – nedidukėse, vos 33x33 centimetrų – įrėžti, išdegti, ištapyti ir kitokių „žodininkų“ – kalbininko Juozo Balčikonio, dailėtyrininko Alfonso Andriuškevičiaus vardai. Sigitas Geda, Oskaras Milašius, Sigitas Parulskis ir dar keletas kūrėjų sudomino ne vieną dailininką, tad ir plokštelių su jų vardais čia yra po kelias.
E. Vertelkaitė tikina, kad žodinės kūrybos ir meno žmonių įamžinimas tokia forma dar bus tęsiamas, nes daug jų nespėta čia pagerbti. O 69-uoju numeriu pažymėta plokštelė, sukurta Saulės Želnytės, skelbė: „Nežinomiems kasdienybės poetams.“