Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės proga Vilniuje, ant Neries krantinės prie Mindaugo tilto, gėlėmis bus išrašytas poeto Vlado Braziūno eilėraščio pavadinimas. Užrašą „Čia 1000 metų dabar“ sudarys daugiau nei 500 geltonųjų serenčių, kuriuos padovanojo šventės rėmėjai. Žodžiai „Čia 1000 metų dabar“ simbolizuoja Lietuvos valstybės kelią nuo pat atsiradimo iki mūsų dienų. Kaip pasakoja eilėraščio autorius, poetas V. Braziūnas, „čia 1000 metų dabar“ apima tiek Lietuvos valstybės, tiek jos žmonių būtį nuo vardo paminėjimo akimirkos iki nūdienos.
„Tikriausiai pastebėjote, kad tarp žodžių nėra skyrybos ženklų, todėl kiekvienas perskaitęs turėtų juos interpretuoti savaip. Tikiuosi, tai padės kiekvienam susimąstyti, ką man reiškia būti lietuvių, kad tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Kartu šiais žodžiais norėjau atkreipti dėmesį ne tik į garbingą valstybės praeitį, bet ir kelti ateities klausimą, nes kokia ji bus, priklauso tik nuo mūsų“, – pasakoja V. Braziūnas.
Gėles Neries krantinėje sodina Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės savanoriai. Jei nepamaišys nepalankios oro sąlygos, visi darbai bus pabaigti šią savaitę. Numatoma, kad gėlės pražys iki prasidedant dainų šventei.
Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ renginių režisierius Gytis Padegimas pasakoja, kad gėlių motyvai bus naudojami visos šventės metu: „Augalų tematika yra neatsiejami nuo lietuvių liaudies meno, o ir patys lietuviai – žemdirbių tauta, todėl manau, kad gėlės yra susiliejusios su mūsų identitetu. Tai tarsi kvietimas trumpam stabtelėti, atsigręžti į gamtą ir prisiminti, iš kur esame kilę“.
Planuojama, kad gėlės puoš ne tik Neries krantinę, bet ir Vingio bei Sereikiškių parkus, o Katedros varpinės bokštą apjuos stilizuota Lietuvos trispalvė, padaryta iš tūkstančių žiedų. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirta Dainų šventė „Amžių sutartinė“ vyks liepos 1–6 dienomis Vilniuje. Joje pasirodys daugiau nei 40 tūkstančių dalyvių iš Lietuvos ir išeivija iš viso pasaulio.