alt Šiandien Seime įvyko Lietuvos meno kūrėjų spaudos konferencija dramatišku pavadinimu „Lietuvos kultūra – ant žlugimo ribos“. Joje dalyvavo gausus būrys kultūros veikėjų, atstovaujančių įvairioms kultūros sritims. Konferencijoje dar kartą įvardyta skaudi problema – Lietuvos valdžios abejingumas kultūrai. Šis abejingumas nėra naujas reiškinys. Pasak kūrėjų, praktiškai nuo pat Nepriklausomybės pradžios kultūra Lietuvoje buvo podukros vietoje, į menininkus buvo žvelgiama tik kaip į išlaikytinius, buvo susitelkta į medžiaginius žmonių poreikius, pamirštant, jog be kultūros klodo vargiai įmanomas visavertis gyvenimas. Na, o prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, situacija tapo tragiška.
Dabartinė valdžia, siekdama sutaupyti pinigų, eina paprasčiausiu keliu, kuris gali sužlugdyti Lietuvos kultūrą.
Kornelijus Platelis, kalbėdamas spaudos konferencijoje, atkreipė dėmesį, jog dirbantiems pagal autorines sutartis menininkams mokesčiai šiemet padidėjo 16 proc. ir numatomi didinti ateityje, tad mažiausiai tokia dalimi sumažėjo ir jų autoriniai atlyginimai, pridėtinės vertės mokestis knygų leidybai ir spaudai nuo liepos 1 d. bus padidėjęs beveik keturis kartus, vietoj valdžios žadėtų kompensacijų planuojama dar mažinti kultūrai skirtą biudžetą, kuris karpomas pagal vien valdantiesiems suprantamus prioritetus.
K. Plateliui antrino ir kiti konferencijos dalyviai, kurie atkreipė dėmesį, jog šiuo metu įšaldytas visas Kultūros ministerijos patvirtintas kultūros programų finansavimas, nesilaikoma įstatymais nustatytų kultūros savivaldos principų, finansiškai žlugdomos kūrybinės sąjungos, iki šio negavusios nė cento joms dar vasario 21 d. paskirto finansavimo.
Kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas teigė, kad dar prieš penkerius metus Europos Sąjungos lygmeniu kalbėta apie kritinę situaciją Lietuvos kino industrijoje. Deja, mūsų valdžia liko kurčia. Jis atkreipė dėmesį, jog dabartiniu sunkmečio laikotarpiu Estija investuoja į kiną trigubai daugiau nei Lietuva, net Latvija, kurioje ekonominė situacija itin sunki, sugeba beveik dvigubai daugiau lėšų skirti kinui nei Lietuva. „Mes neišmokome būti valstybe. Mes tik vadiname valstybę, valdžią. Nemokšiškai vaidiname“, – sakė G. Lukšas.
Fotomenininkų sąjungos pirmininkas Antanas Sutkus kalbėjo apie apverktinas sąlygas, kuriomis tenka dirbti Lietuvos fotografams. Jis apgailestavo, kad su valdininkais teko kovoti sovietmečiu, nelengviau tenka kovoti ir šiandien. „Pavargau ir esu pasiryžęs atsistatydinti. Šiandien Lietuvos menininkai laidojami valstybės lėšomis. Daug geriau būtų, jei menininkas ir jo šeima savo talentu galėtų uždirbti tiek, kad po mirties valstybės paramos nereikėtų“, – sakė A. Sutkus. Jis piktinosi, jog valstybė abejingai stebi, kaip talentingiausi Lietuvos žmonės išvažiuoja į užsienį. Esą susidaro įspūdis, jog kultūrą norima pribaigti. Labai gaila, kad ES neremia kultūros kaip kitų sričių, nes Lietuvos valdžia ją pamiršo.
Kiti kalbėjusieji apgailestavo, jog begėdiškai maži aktorių atlyginimai, kad toks pasaulinio lygio talentas kaip Eimuntas Nekrošius neturi savo teatro Lietuvoje, o glaudžiasi kambarėlyje. To neįmanoma paaiškinti kolegoms iš užsienio. Taip pat neįmanoma paaiškinti, kodėl Lietuvos kultūros „perlai“, taip vertinami užsienyje, Lietuvoje nesulaukia jokios paramos.
Valentinas Sventickas emocingai kvietė parodyti politikams, ką reiškia kultūra ir per Valstybės dieną menininkams atsisakyti dalyvauti visuose oficialiuose renginiuose. Jis tvirtino, kad savižudiška valstybei taupyti kultūros sąskaita.
Kalbėjusieji taip pat informavo, jog gegužės 5 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo įvyks menininkų protesto akcija. Ją remia visos kūrėjų sąjungos, viliamasi, jog susirinks bent keli šimtai žmonių. Bus dainų, muzikos ir kalbama apie tai, kaip dar galima gelbėti į apverktiną situaciją įstumtą Lietuvos kultūrą.
Per Spaudos konferenciją pasigirdo ir gerų žinių. Parlamentaras Gintaras Songaila tvirtai pareiškė, jog Seimas nepritaria Vyriausybės norams karpyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšas, bus bandoma išsaugoti ir kitas kultūrai numatytas investicijas. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis teigė, jog Kultūros rėmimo fondas gyvuos ir toliau, nepaisant iškilusių sunkumų. Kiek šie politikų pareiškimai atsakingi, paaiškės netrukus, nes jau artimiausiomis dienomis Seime bus balsuojama dėl Vyriausybės pasiūlytų valstybės biudžeto projekto pataisų. Kita vertus, jau dabar aišku, kad specialaus kultūros gaivinimo plano, panašaus į verslo gaivinimo planą, Lietuvoje nesulauksime. „Visos valdžios tvirtina, jog joms svarbu kultūra, tačiau, kai kalbama apie konkrečius veiksmus, ši meilė kultūrai pasirodo tik tuščios deklaracijos“, – bendrą kultūros veikėjų nuostatą apibendrino K. Platelis.
Parengė Andrius Navickas