Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komparatyvistiko studijų grupė kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Grožio fenomenas ir jo horizontai“. Konferencija vyks šių metų birželio 17–19 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio 6, Vilnius).
Grožio standartų pokyčiai turi tris plotmes: pirma – tai vienos kultūrinės tradicijos įvairių menų (literatūra, tapyba, šokiai, muzika ir t.t.) grožio standartų pokyčiai, kai iškyla naujų įvaizdžių, tampančių standartais, ir žlunga senesni. Antra – tai skirtingų kultūrinių tradicijų, turinčių savo specifinius menus ir savo grožio sampratą, standartų kaita. Trečia – įvairių kultūrinių tradicijų sandūriai ir vienos grožio tradicijos standartų „pasiskolinimas“ iš kitų. Tai akivaizdu dabarties globalizacijos tekmėje, kai Vakarų menininkams grožio sampratą išreiškia vakarietiški jo standartai, tačiau kitose tradicijose ieškoma „egzotiško grožio“.
Todėl atrodytų, kad grožio standartai galėtu siekti nuo Platono poieškio absoliutaus „grožio kaip tokio“ iki absoliutaus suasmeninimo, kai grožis yra interpretuojamas grynai subjektyviai. Bet šios, tradicinės, grožio sampratos skalės neužtenka, nes nei viena, nei kita jos skalės riba niekur negalioja ir ypač negalioja todėl, kad abi sampratos painioja grožio suvokimą su menui primetamomis „išorinėmis“ sąvokomis, tokiomis kaip „moralė“, „metafizika“, „ontologija“, net ir „dvasiškumas“. Konferencijoje siekiama suprasti įvairių meno stilių ir kultūrų grožio standartus, neįpainiojus tokių „išorinių“ aspektų. Todėl kiekviena grožio sąvoka turi būti suprantama savo kultūros, istorijos laikotarpio rėmuose: kitoks interpretavimo pobūdis yra pavojingas, nes galima lengvai pritaikyti netinkamas kitoms kultūroms, laikotarpiams ir menams grožio sąvokas ir tuo būdu nesuprasti jų standartų. Net ir tokie teiginiai, kad meno standartai siekia nuo Platono absoliutiškumo iki absoliutaus suasmeninimo XX a., priklauso Vakarams ir neturi galioti visur.
Vienas iš svarbių konferencijos klausimų siejasi su grožio standartų sampratos įtaka genčių, valstybių, bendruomenių gyvenimo globalioms sąvokoms. Vadinasi, menininkai, nors ir neturėdami tokių intencijų, gali grožio standartus keisti ne tik savo kūryboje, bet ir platesniu akiračiu.
Grožio samprata senovės baltų kultūroje, mitologijoje ir tautosakoje
Grožio samprata indų ir Tolimųjų Rytų estetikoje ir dailėje
Grožio sampratos transformacijos Vakarų mene: nuo antikos iki postmodernizmo
Grožio samprata kitose Europos šalių literatūrose (slavų, anglų, vokiečių, prancūzų ir kt.)
Garsų ir tylos žavesys, arba grožio samprata muzikoje
Grožio samprata moderniojoje ir postmoderniojoje filosofijoje, estetikoje ir kt.
Grožis psichologinių ir psichoanalitinių kategorijų terpeje
Popkultūra ir grožio samprata dabartinėje vartotojų visuomenėje
Organizacinis konferencijos komitetas. Pirmininkas prof. Algis Mickūnas (JAV, Ohio universitetas), nariai: prof. hab. dr. Gražina Daunoravičienė (LMTA), prof. hab. dr. Algis Kalėda (LLTI), doc. dr. Rūta Brūzgienė (LLTI), doc. dr. Silvestras Gaižiūnas (LLTI), dr. Jekaterina Lavrinec (VGTU), Agnieška Juzefovič (VGTU), Elena Sakalauskaitė (VDA).
Pranešimai skaitomi lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis. Skaitančius pranešimus lietuvių kalba prašytume iki birželio 1 d. pateikti platesnes santraukas anglų kalba. Straipsniai bus spausdinami moksliniame recenzuojamame leidinyje.
Prašome iki gegužės 20 d. atsiųsti temos pavadinimą ir trumpas anotacijas (iki 1000 ženklų su tarpais) vienu iš šių adresų: Algis Mickūnas
LLTI komparatyvistikos studijų grupė