Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Jono Balio 100-mečiui
Kūrybingumo aspektas konferencijai pasirinktas siekiant suvokti liaudies meną kaip gyvą procesą, kartu su jo gyvavimo terpe. Kūrybingumas, kaip sąvoka, jungia kūrinį ir kuriantįjį. Būdamas žmogaus ypatybe, jis pasirodo per kūrinius. Nuo kūrybos rezultatų kūrybingumo sąvoka veda prie kūrybos veiksmo, leidžia suprasti meną kaip asmens veikimo formą ir gyvenimo būdą.
Pagrindinis konferencijos objektas – žodinis ir materialus liaudies meno paveldas – teikia išskirtinę galimybę atskleisti kūrybą kaip kartotės fenomeną. Kūrybos procesu gali būti laikomas ir veiksmo kartojimas, kaskart tą veiksmą nežymiai modifikuojant, kaip tai daro japonų sodininkas, kuris kiekvieną rytą vis kiek kitaip sugrėbsto smėlį ir pakeičia sodo akmenų vietą. Kviečiame skaityti pranešimus ne tik apie kūrybingiausias asmenybes, bet ir tyrinėti kūrybingumą, esantį nežymiuoju kasdienybės modalumu – kūrybingumą kaip steigimo laisvės pojūtį, kitokios galimybės pagavą ir drąsumą.
Konferencijai strategiškai svarbus kūrybingumo konceptualizavimas. Jeigu kūryba laikome ir kartojimą, kinta pati kūrybingumo sąvoka: vietoj romantinės kūrybos kaip pranašavimo iškyla asmens raiška, jo suvokimo steigties aktai. Tada kūryboje nelieka originalo ir kopijos, modelio atitikimo ar iškraipymo skirčių.
Folkloras – gyva ir kintanti tradicija, buvusi ir suvokimo aktais tebesitęsianti. Todėl kviečiame analizuoti ir šiandienines tradicinio folkloro gyvavimo sąlygas. Kiek jis liaudies meno specialistų, edukacijos ir sklaidos strategų laikomas kanoniniu ir kiek gyvu dinamišku veiksmu? Ar praeičiai susitinkant su dabartimi įsižiebia kūrybingumo žiežirba? Konferencija taip pat kviečia kalbėti (apie) dabartinius kūrėjus, kuriuos įkvepia folkloras, idant atskleistų kūrybingumą kaip asmens paveiktumą.
Kūrybingumo prieiga iškelia metodologinį klausimą. Tyrinėdami, ir ypač sistemindami, tekstus, išskiriame būdingiausius atvejus invariantus, kurių sąlygiškumui blunkant, jie ima veikti kaip etalonai. Kalbame apie tikruosius tekstus, vadindami juos autentiškais, senaisiais, ir pagal juos vertiname visus kitus. Konferencija kviečia aptarti invarianto ir varianto santykio problemą, klausti apie „tikrojo kanono“ egzistavimo mums sąlygas.
Dabarties terpė kūrybiniam liaudies meno gyvavimui.
Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas
Pranešimų tezes (300–400 žodžių) prašome siųsti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. e-paštu Giedrei Šmitienei (
Pranešimų pagrindu parengti ir recenzuoti straipsniai bus skelbiami LLTI moksliniame žurnale „Tautosakos darbai“.