Vilniaus knygų mugė Ginta Gaivenytė. Krizės šmėkla Vilniaus knygų mugėje neskraido, tačiau skaitytojai ieško sielos ramybės
Ekonomikos krizės baubo kol kas krizėje nematyti. „Džiugu, kad nemažai žmonių. Sausis mums buvo nedrąsus mėnuo. Žmonės laukia, kas bus, – knygyno „Pegasas“ tinklo vadovas Mindaugas Balčiūnas stengiasi į sunkmetį žvelgti su šypsena. – Tikime, kad sunkmečiu skaitytojų bus ne mažiau. Knyga yra viena pigiausių pramogų. Be to, kai gyvenime vyksta permainos, žmonės dažnai atsisuka į vidinį pasaulį, analizuoja save. Norisi ir pabėgti nuo kasdienybės į gražų iliuzijų pasaulį“.
Leidyklų „Versus Aureus“ ir „Gimtasis žodis“ vadovas Arturas Mickevičius pastebi, kad šiemet pirmoji diena niekuo nesiskiria nuo pernykštės mugės pradžios, todėl dejuoti tikrai neverta. „Egzistuoja tam tikros knygų mados, kurios priklauso nuo gyvenimo realijų. Susidūrę su blogesne ekonomine situacija žmonės ieško literatūros, kurios padėtų išspręsti vidines problemas. Jie jau nebeieško knygų, kaip uždirbti milijoną, bet daugiau domisi, kaip susitvarkyti su savo būsena sunkiomis gyvenimo sąlygomis“. Populiarioji psichologija vis populiarėja, o grožinės literatūros skaitymo pokyčių kol kas nesijaučia. Tiesa, leidyklos savininkas pastebi, kad žmonės ieško pigesnių knygų, domisi akcijose pigiau parduodamomis seniau išleistomis knygomis.
Leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė irgi pastebi, kad žmones domina populiarioji psichologija, tačiau ji mato šiek tiek kitokias tendencijas nei A.Mickevičius. „Populiarios bus knygos, kaip lengvai mesti rūkyti, kaip numesti svorio, kaip tapti milijonieriumi, kaip savo vaiką padaryti milijonieriumi. Manau, kad grožinei literatūrai ateina sunkmetis“. Tačiau ji taip pat tikisi, kad kaip tik knygos padės žmonėms susivokti savyje ir susitaikyti su tuo, kas yra.
Tačiau daug lietuvių autorių kūrybos leidžiančios leidyklos vadovė patarimų knygų, susijusių su ekonomikos krize, rašytojams rašyti nerekomenduotų: „Rašyti knygą apie krizę labai rizikingi, nes ką galima apie tą krizę pasakyti – ar kalbėti apie ekonominius, ar apie žmogiškuosius aspektus. Žmogiškasis aspektas yra nerimas, nes netgi jei dabar turi daug turto, gali tuoj nieko nebeturėti. Manau, apie nerimą bus prirašyta daugybė grožinių knygų“.
Tiesa, L.Varanavičienės manymu, žanras gali būti koks tik nori – ji mėgsta sakyti, kad talentui žanrų nėra. Pavyzdžiui, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ – klasikinis ramus istorinis romanas – rodo, kad tokie kūriniai reikalingi skaitytojams. Šią knygą leido ne mūsų leidykla, tačiau labai džiaugiuosi, kad tokia pasirodė, nes ji tikrai praplėtė lietuvių literatūros lauką.
Leidėjams mugė – svarbus metų renginys „Jei pavasarį galima spręsti apie barsuko apsivertimą, tai Lietuvos knygų rinkoje mugė labai daug ką parodo. Tai yra galimybė nuspėti žmonių lūkesčius – juk čia gali pasikalbėti su žmonėms, kuriems įdomi knyga. Taip galima sužinoti, į kurią pusę keistis ar nesikeisti“, – mano A.Mickevičius.
Dina Sergijenko. Kubilius: kai vyriausybė brangina knygas, jūs jas branginkite
Vis dėlto nepaisant jubiliejinių skaičių – Lietuvos tūkstantmečio, dešimtosios knygų mugės – valdžios atstovų, pasveikinusių mugės dalyvius, kalbose netrūko krizinių nuotaikų.
„Knyga – puikus dalykas, – sakė premjeras Andrius Kubilius ir pajuokavo. – Nors vyriausybė labai myli knygas, jums visiems patinka naujoji mokesčių politika, jūs, kaip skaitytojai, žinote paprastą tiesą – kuo knyga brangesnė jūsų piniginei, tuo brangesnė ir jūsų širdžiai. Taigi, kai vyriausybė brangina knygas, jūs knygas branginkite.“
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis į minią kreipėsi pavadindamas ją knygų, užrašų ir taupomųjų knygelių mylėtojais. „Ši šventė jau dešimta, periodinė, vyksta visada vasarį ir kaskart – ketvirtadieniais. Matote, koks stabilumas valstybėje!“ – šūktelėjo ministras. Pabrėžęs, kad kiekvienas parašytas žodis iki skaitytojų ateina labai sunkiai, R. Vilkaitis įteikė premijas už nuopelnus skatinant skaitymą.
Premijos laureatėmis tapo Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Ona Bacvinkienė, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė.
Dina Sergijenko. Sigito Gedos verstuose Šekspyro sonetuose – naujos prasmės
Besibaigiant pirmajai knygų mugės dienai LITEXPO parodų rūmai neskubėjo tuštėti, nors per garsiakalbius jau buvo pranešta apie uždarymą. Daugelis dar tik leidosi laiptais žemyn iš salės, kurioje buvo pristatyti amžinatilsio Sigito Gedos versti Viljamo Šekspyro sonetai.
„Dar birželio mėnesį į mūsų leidyklą paskambino Sigitas ir pasakė, kad išvertė sonetus – ar nenorime jų išleisti? Jis sakė, kad čia – klasika, galima išleisti dabar, vėliau – pakartoti“, – prisiminė sonetų atsiradimą leidyklos „Žara“ direktorė Ramutė Žandarienė. Šie sonetai – pirmoji S. Gedos knyga leidykloje.
Ji tvirtino, kad menininkas ieškojo mažesnės leidyklos, nes, esą, didžiosios tapo konvejeriais ir bendravimo su autoriais ten labai mažai. „Iš karto pasakysiu, kad vėliau nekiltų klausimų, ir su mūsų leidykla Sigitas bendravo labai mažai. Kad ir kaip būtų gaila, tądien, kai norėjau parodyti jam knygos apmatus, išgirdau liūdną žinią ir visi sprendimai dėl knygos leidimo užgulė ant mūsų pečių“, – leidyklos direktorė.
Aktorius Ramūnas Šimukauskas ketvirtadienio vakarą skaitė S. Gedos verstus sonetus. Tik kitaip, nei įprastai numeruojami šie kūriniai. „Kai užsiminiau Sigitui, kad skaityti norisi ne ta seka, kaip sunumeruoti sonetai, jis pritarė, kad galima ir taip“ – sakė aktorius, pridurdamas, kad skaitys sonetus nuo naujausių iki seniausių – atvirkščiai nei knygoje.
Kompaktinėje plokštelėje, kuri savo vietą rado prisiglausdama prie knygos, sonetai skaitomi dar ir skambant muzikai, kurią sukūrė Arnas Mikalkėnas. „Kai tik gavau plokštelę su Arno įrašyta muzika, išsigandau, nes nebežinojau, kaip bus su sonetais. Atrodė, kad muzika ir sonetai nedera kartu. Dabar skaitydamas suprantu, kad nors tobulumui ribų nėra – jie dera“ – džiaugėsi R. Šimukauskas.
Kad Sigito Gedos sonetų vertimai nauji ir skamba kitaip, nei senieji, sutikti turėtų kiekvienas, girdėjęs žaidimą, kurį R. Šimukauskas sužaidė kartu su S. Jačėnu. Vakaro vedėjas pasikeisdamas su aktoriumi deklamavo po dvi eilutes senojo ir naujojo vertimo, parodančio kitokį skambesį ir prasmių praplėtimą.
Knygų mugėje – „Kitokio literatūros konkurso“ nugalėtojas ir pasakų „fabrikėlis“ su Jurga bei Svaru
Jaunutė, tačiau ambicinga leidykla „CoLibris“ ir portalas DELFI mugės lankytojus šeštadienį 11 val. pakvies susipažinti su nauja literatūros viltimi. Būtent tuomet bus paskelbta, kas iš konkurso dalyvių kompetetingos komisijos bei portalo lankytojų nuomone, verčiausias kontrakto su leidykla ir galimybės išleisti savo autorinę knygą.
Truputį vėliau minėtojo konkurso taip pat komisijos nariais sutikę pabūti dainininkė Jurga Šeduikytė ir hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras ieškos kur kas jaunesnių talentų ir pakvies drauge sukurti pasaką.
„Pasakomis tiki visi – tiek vaikai, senukai, mamos, mylimosios, tiek pikti, bumbantys, tiek ir nuoširdūs žmonės. Todėl nusprendėme surengti pasakų kūrimo „fabrikėlį“, kuriam vadovaus gerai lietuviams pažįstami veidai. Jie padės sugalvoti pasakas, jas kurti, galų gale, padės vėl jomis patikėti”, – sakė leidyklos „coLibris“ atstovas Mindaugas Mizaras.
Dainininkę Jurgą galima laikyti pasakų eksperte. Ji ne tik mėgsta jas skaityti savo sūneliui, bet ir yra išleidusi knygą „Pasaka apie slieką ir jo draugą Pašiauštą“. Tuo tarpu Svaras prisipažįsta skaitantis „vyriškas pasakas“. Mylimiausias jo knygų žanras yra fantastiniai romanai.
„Renginys, mano nuomone, yra skirtas visiems, kurie yra, buvo ir bus vaikai. Jo tikslas labai kilnus – sukurti „nurautą“ pasaką ir čia pat išleisti vieno egzemplioriaus tiražu. Turėsime didžiulius popieriaus lapus, daug spalvų, todėl kartu kurta knyga turėtų būti pati pačiausia“, – nekantrauja Jurga.