rimvydas stankevicius Vasario 6 d. Rašytojų klube poetas Rimvydas Stankevičius pristatė trumpų esė rinkinį „Diktantai sielai“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Pristatant šią knygą dalyvavo R. Stankevičiaus bičiuliai Marius Ivaškevičius bei Arnas Ališauskas (visi trys kadaise atėjo dirbti į tą patį dienraštį, tačiau po šiai dienai ten darbuosi tik vakaro kaltininkas), Domantas Razauskas, leidyklos redaktorė Janina Riškutė.
„Diktantai sielai“ – tai „Respublikos“ priedo „Julius“ redakcinių skilčių rinkinys, kurias, pasirodo, rašyti yra išskirtinė R. Stankevičiaus pareiga (ar privilegija?). Pats Rimvydas tuos tekstus vadina pamokslais, prisipažindamas, jog artimi žmonės ne sykį raginę tapti kunigu, ir neslėpdamas simpatijų Kristijono Donelaičio „Metams“, kartais priskiriamiems pamokslų žanrui. Nenuostabu, kad knygos struktūra taip pat „nusižiūrėta“ iš „Metų“.
Autorius pristatydamas naują savo kūrinį neatrodė laimingas. Per visą renginį, sakyčiau, Rimvydas netgi buvo gerokai paniuręs, ir tik pristatymui baigiant jis vis dėlto pralinksmėjo. Prastą autoriaus nuotaiką tikriausiai galima paaiškinti... laidotuvėmis! Mat jeigu tikėti prozininku M. Ivaškevičium, tą vakarą Rašytojų klube buvo laidojamas poetas R. Stankevičius, tačiau gimė prozininkas R. Stankevičius. Pasak Mariaus, suskubusio atsiprašyti tarp publikos buvusio Algimanto Baltakio, eilėraščius lemta kurti jauniems žmonėms, o senstelėjus vertėtų užsiimti rimtesniais dalykais, tokiais kaip prozos rašymas. Beje, A. Baltakis nepriėmė Mariaus atsiprašymo, ir pareiškė esąs jaunas.
A. Ališauskas gyrė kulinarinius „Diktantų“ autoriaus sugebėjimus, sakė, kad Rimvydas, kaip ir geras virėjas, dirba be atliekų, viską, kas atlieka nuo eilėraščių, panaudoja skiltims. Be to, A. Ališauskas pabrėžė itin griežtą knygos atranką, mat daugelio, jo nuomone, neblogų, įsiminusių tekstų knygoje nėra.
Dainų autorius ir atlikėjas, irgi poetas Domantas Razauskas visą savo kūrybą, tiek žodinę, tiek ir muzikinę skyrė R. Stankevičiui, čia pats karštai užginčijęs J. Riškutės teiginį, kad Domas kuria dainas R. Stankevičiaus žodžiais.
Na, o R. Stankevičius, nuoširdžiai pažadėjęs perskaityti keturis savo pamokslinius diktantus, iš tikrųjų perskaitė penkis (kodėl manęs tai nestebina?): „Kada nors“, „Gaila karo“, „Tokia yra meilė“, „Dovanos“ ir „Aiškinamojo žodyno „M“ raidės puslapis“. Pastarajame skelbiama: „Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes. Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia. Tai matyti kiaurai sieną per pamoką. Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant, kam ją dovanosi.“