Šių metų lapkričio 14-ąją rašytojai Jurgai Ivanauskaitei būtų sukakę 47 metai. Rašytojos gimimo dieną skaitytojus pasieks unikali atsiminimų knyga apie Jurgą Ivanauskaitę. Knygos sudarytoja Dovilė Zelčiūtė. Tą dieną Vilniaus rotušėje leidykla „Tyto alba“ pristatys 638 puslapių knygą „Jurga“. Joje – daugybė niekada nespausdintų nuotraukų, ją pažinojusių žmonių atsiminimai, kūrybos vertinimai, pačios Jurgos kurti plakatai, ekslibrisai. Atsiminimais dalijasi septyniasdešimt žmonių: artimieji ir kolegos menininkai, mokyklos ir studijų draugai, jos knygų vertėjai ir leidėjai, profesoriai ir roko muzikantai, aktoriai ir režisieriai, hipiai ir pankai, orientalistai ir krikščionių dvasininkai. Vakaro, kuris įvyks lapkričio 14 d., rengėjai kviečia į Rotušę atsinešti Jurgai skirtą angelą, o namo parsinešti kitą, atneštą rašytojai J. Ivanauskaitei ištikimo žmogaus. Jūsų dėmesiui – pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ direktore Lolita Varanavičiene.
Nuo J.Ivanauskaitės netekties dar nepraėjo poros metų. Ar įmanoma išleisti vertinančią knygą apie menininką, kai daugybė žmonių dar tebesinešioja širdyje gyvus prisiminimus?
Tai lazda su dviem galais. Esame leidę atsiminimų knygas apie dailininkus Stasį Krasauską ir Augustiną Savicką, rašytoją Ričardą Gavelį. Paprašyti tekstų vieni sakė: „Oi, per anksti – dar labai skauda!“ Tačiau po kelerių metų žmonės paprastai sako: „Oi, per vėlu – daug įspūdžių jau išblėso“. Manau, kad knyga apie Jurgą pasirodo pačiu laiku: šurmulys po mirties jau nuslopęs, ir knygos autoriai galėjo kalbėti apie esmingus dalykus.
Pažinojote Jurgą ir bendradarbiavote daugybę metų. Kokia informacija toje knygoje buvo nauja jums pačiai?
Savo versijas knygoje išdėstė 70 žmonių. Mane pribloškė, kokiam dideliam būriui žmonių Jurga buvo svarbi ir bendravo su jais esmingai. Net fiziškai suspėti palaikyti ryšius su tiek žmonių sunkiai įsivaizduojama. Pačios Jurgos laiškuose, žinutėse draugams ji atsiskleidžia kaip gerokai dramatiškesnė asmenybė, nei ją pažinojau. Skaitytojui smūgis bus dar stipresnis. Manau, kad šia knyga į Jurgos gyvenimą pavyko įsiskverbti gana giliai.
Ar tai reiškia, kad knygoje bus ir Jurgos kūrybos vertę neigiančių autorių?
Mes nevengėme ir kontroversiškų tekstų. Sakykim, filosofas Arvydas Juozaitis atmeta Jurgą kaip kūrėją, bet vertina kaip asmenybę. Nesistengėme nei lakuoti, nei gražinti jos esmės. Jurgos gyvenime atsispindi svarbūs jos kartos etapai – roko maršai per Lietuvą, Sąjūdis, Rytų filosofijos atėjimas į Lietuvą.
Nėra paprasta leisti knygą, kai dar yra gyvi artimieji, daug jautriau reaguojantys į kiekvieną detalę iš asmeninio gyvenimo.
Jurgos motina Ingrida Korsakaitė pateikė visas dukters gyvenimo datas. Be jos akademiško tikslumo būtų buvę neįmanoma atkurti kai kurių Jurgos gyvenimo etapų, nes rašytoja nespėjo sutvarkyti savo palikimo. Įdomiausia, kad ir pačiai Ingridai iškilo toks Jurgos paveikslas, kurį ji gal tik miglotai nujautė.
Kokio dalyko iš Jurgos gyvenimo visai nebuvo galima įsivaizduoti?
Vilnietiškasis jos įvaizdis – drąsios, bet vis dėlto rafinuotos, pakankamai save puoselėjančios moters. Knygoje atsiskleidžia, kad Jurga kelionėse yra išbandžiusi ir kitokių potyrių – alkį, nepatogumus, pavojingas situacijas. Jose išryškėja Jurgos narsa, avantiūrizmas, vidinė laisvė ir stulbinama drąsa.
Ar knyga apie Jurgą yra pakankamai atvira?
Joje esama temų, apie kurias mažai buvo rašoma, kol Jurga buvo gyva. Viena jų – santykiai su tėvu.
Žmonės neretai pasiteirauja, ar bus kalbama apie Jurgos meiles. Neturėjome tikslo įvardyti, su kuo ji buvo artima. Labiau rūpėjo – dėl ko.
lrt.lt
2008 11 07