Spalio 21 d. (antradienį) 18 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) rengiamas Alio Balbieriaus kūrybos vakaras. Vakare bus pristatyta nauja poezijos knyga „Formų knyga“ ir atidaryta fotografijų paroda iš serijos „Apie senas fotografijas“. Renginyje dalyvaus rašytojai Alis Balbierius, Vladas Braziūnas, Alvydas Šlepikas, fotografas Algimantas Aleksandravičius, literatūros kritikė Janina Riškutė.
„Formų knyga“ – septintoji1986 metais debiutavusio poeto lyrikos knyga. Tai daugelį metų stebėtos gamtos realijos ir įžvalgos, išradingai įformintos, tapusios harmoninga gamtinių ir būtiškų refleksijų vienove bei įdomios struktūros knyga.
Iš "Formų knygos"
Kas iš to kad radau
šitą pasagą
broli radau pakelėj
gal prieš dvidešimt metų
sudilusią taip kaip sudyla
mėnulio skatikas
padangių aukštybėj
kai pilnatis miršta kaip
kaip mirė arklelis
kadais ją regėjęs
kaip šiąnakt regiu aš
pasagą rankoj
laikau mėnesienos
kas iš to kad radau
Artefaktas
ši neatpažįstama šukė
gali būti etruskų vazos gabalėlis
amforos atlauža ar virvelinės keramikos liekana iš
mirusiųjų kapų išniekintų archeologo smalsumo įmokslintų
į monografijas gal iš tiesų kartais vertėtų naudot
senovės artefaktus vietoj popieriaus vietoj išmatuotos
monitorių erdvės rašyti tekstus ant visų šukių
dvelkiančių tikrąja istorija tekstą įspaust į molį
išdegtą prieš tūkstantį metų įrėminti
iškabinti brangiausiose galerijose
parduoti garsiausiuose aukcionuose
bet žodžiai deja
įdvasinti žodžiai ypač
nebepaklausūs rinkoje
perpildytoje neįdvasintais
žodžiais
Neišskridęs
ir šitas
paukštis niekur
neišskrido rudeniai
lapai snapą plakė ornamentai
raštuoto šerkšno plunksnas
puošė kojos
prie žemės
šalo paukštis
regėjo debesis
tamsėjant - sniego
tai karavanai ėjo tyrais
dangaus pažįstamais lig skausmo
figūros medžių slėpėsi į rūką pasaulio šaltis
tartum strėlė į kūną smigo lapai raitėsi lyg sraigės
prancūziškoj virtuvėj žolė galando ašmenis nakties
"sparnų būtis tėra tik sapnas" jam tarė snaigė tirpstanti
ant sparno plunksnos tik apie laiką ji nespėjo nieko pasakyti
kuris ištirpo tartum vasarų šviesa ir ežeras miškuos kurio vanduo
lyg veidrodis ankstyvo ryto giesmę atspindėjo - ledo grotose
dabar giesmė rudens strėlė gerklėj ir balto snaigių laikinumo
ornamentai tarytum Paulio Klee pieštuko piešinys
nes šitas
paukštis
niekur neišskrido yra ant žemės bus ant žemės taps žeme o žemė niekur neišskris
Sulaukėjusio sodo kriaušė sprangi
L
a
u
k
ė
j
a
sodas
mėnesienoje
susiraizgo žolės
lyg džiunglės eini
per jas o iš šimtamečių
ąžuolų kamienų išlenda
baudžiauninkai ir žandarai
kažkur mėnesienoje prajoja
kazokų žirgai dulkės iš lėto
sėda ant kriaušės lapų gūžiasi
sielos ir medžiai dar neprinokę
springsta savo sultimis slyvos ir
obuoliai ir kriaušės žaliai sidabrinėje
mėnesienoje kvadratiškų formų nors dar
negimęs nei Cézanne'as nei kubistai - tik apleistas
sodas lyg laiko mašina kur baisiai greit sulaukėja
vaismedžiai traukiasi į mažesnes formas vaisiai juos
apninka ligos ir dulkės kartais rytmečio kriaušėje pateka
oranžinė voveries saulė bet skonis jau dingęs sprangūs
kąsniai lyg rytum sukapotą praeities spygliuotą
vielą o užsigertum koncentruota
sieros rūgštimi
Kolonos užkalbinimas
antikinių kolonų skrydis žuvėdriškai baltas
debesynai jų tūriuose plaukia ir paukščiai ir
trykšta upeliai žaismingi iš po laiko uolos
kur žolės lyg mintys kur žvilgsnio erelis
snape neša žaibą kaip šaką
vaizdiniai efemeriški šoka
šios kolonos pilnos sapnų
baltų debesų meno formų
kurios jau sukurtos ir tų
kurias dar reikia sukurti
tobulą kiaušinio baltumą
tobuloj praamžėje formoje
tobulo suprematinio kvadrato
baltumą ir keturias šioj erdvėj
4 taškuos susikirtusias linijas
moterų plaukus skalaujančius
lyg jūra jų veneriškas formas
išreiškiančias kolonų baltumą
kūno ir architektūros vienybę
apskritai visų gyvų ir negyvų
daiktų persikūnijimą tekėjimą
vienas į kitą ir vienas iš kito
tekėjimą visomis kryptimis
visuose laikuose ir erdvėse
vaizduotėje ir realybėje ir
kolonų lyg gyvybės medžio
mėlynais it dangus kapiliarais
žodžiais ir formų šaknimis suraizgytomis
čia kur baigias kolona ten ji ir prasideda čia kur
žodžiai ir šaknys vaizdai ir mintys ir troškimai
geria pradžių pradžią lyg dievas šaltinio vandenį
baltą kaip sniegas baltų kolonų šešėlio papėdėje