Akcija „Metų knygos rinkimai“ vyksta jau ketvirti metai. Siūlomos knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2007-ųjų rugsėjo 1 dienos iki 2008-ųjų rugpjūčio 31 dienos. Jas iš daugiau kaip 200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių išrinko ekspertų komisija, vadovaujama ekspertų komisijos pirmininko vertėjo ir literatūros kritiko Laimanto Jonušio. Ši komisija neseniai paskelbė tris knygų penketukus skirtingose amžiaus grupėse - po penkias knygas, skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiems. Jau galima balsuoti už vieną labiausiai patikusią Metų knygą. Metų knyga bus paskelbta 2009-ųjų vasario 12 dieną. Daugiausiai skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje.
Į suaugusiems skirtų knygų penketuką pateko du romanai ir trys trumposios prozos knygos:
Andriaus Jakučiūno romanas „Tėvynė“
Danutės Kalinauskaitės esė rinkinys „Niekada nežinai“
Šią knygą galima pavadinti santakos knyga, santaką suvokiant keleriopai. Pirmasis aspektas: žanras. Esė čia įteka į novelę ir atvirkščiai, nors novelės tėkmė, regis, stipresnė. Santaka yra energetiškai aktyvi erdvė, žadanti įvairių atverčių bei netikėtumų. Kaip ir daug kas, kas atsidūrė paribyje, akistatoje, iššūkyje.
Autorė mėgsta tokią situaciją, o išlavinta jos ranka fiksuoja pačius įvairiausius iššūkius: nuo buitinių iki egzistencinių. Dažniausiai čia vieni ir atsiskleidžia per kitus arba vieni kitus pabrėžia, o tai dar vienas sėkmingai knygoje įgyvendintų santakos variantų. Buities klodas (knygoje įkūnytas itin taikliai pastebėtų detalių intarsijomis) pagauliai derinamas su „kasdienybės ontologija“, akis čia neįstrigs aprašinėjimų brūzgynuose, o kils į viršų, kaip vienam herojui, kuris „žiūrėjo į dalinį saulės užtemimą pro žmonos plaučių rentgeno nuotrauką“. Ir dar viena knygoje aptinkama santaka: visuotinio dūlėjimo atmosfera (kiūžtantys daiktai, ligos, mirtys etc.) bei tokioms sąlygoms besipriešinantys, jas savimi matuojantys bei bandantys paneigti herojai. Esminė priešstata: gyvybė prieš mirtį. Autorė čia nesiima siūlyti holivudinių išeičių ir kažkodėl tai nuteikia labai viltingai.
Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Šėtono apžavai“
Visi rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus romanai – lyg vienas epas, pasakojimas apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų kasdienybę ir dvasinį pasaulį. Tai savotiška žydų litvakų biblija - kaip pastebėjo literatūros kritikė E. Bukelienė - kurioje atsiskleidžia kelių kartų šios tautos žmonių istorinis, šiek tiek mitologizuotas likimas Lietuvoje, rašytojo regimas iš dviejų šimtmečių – XIX ir XX – perspektyvos. Įvykiai, kurie klostosi romane „Šėtono apžavai“ remiasi tragiška žydų – Lietuvos piliečių – patirtimi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Romano personažai – lietuviai ir žydai, pažįstami iš G. Kanovičiaus romano „Žvakės vėjyje“ (kapinių prižiūrėtoja Danuta-Hadasa, jos sūnus duobkasys Jokūbas, siuvėjas Gedaljė Bankvečeris ir kt.), – įkūnija amžiną gėrio ir blogio kovą.
Kęstučio Navako esė rinkinys „Du lagaminai sniego“
Skaitykite šią knygą vienatvėje, tyloje ir vakaro prieblandoje – tada jos aromatas bus labiausiai jaučiamas. Patikusią esė iš karto pasižymėkite plona popieriaus juostele (skirtuku), kad staiga panorėję galėtumėte ją atsiversti bemiegę naktį. Jos aromato pagrindas: nepagaminamos dirbtiniu būdu melancholijos aiškiaregystė, išgauta iš natūraliai pūvančio, termitų graužiamo sandalo šerdies; aštriai skaudi atminties bergamotė; aukščiausiose lingvistikos „alpėse“ distiliuotas sąmojo čiobrelis; poetizmais išsišakojanti elegantiška gardenija – augalas, turintis pretenzijų į ūksmingą didžiulį sodą. Kai perskaitysite šią knygą, stovėdami gyvenimo kryžkelėje ar gatvių sankryžoje daug kartų pūsite į vos vos atgniaužtą kumštį norėdami atgaminti jos palikto bučinio skonį. (Giedra Radvilavičiūtė)
Regimanto Tamošaičio esė rinkinys „Vitaminų pardavėjas“
„Vitaminų pardavėjas" vaizduoja žmogaus būsenas kintančiame informaciniame pasaulyje, apmąsto savimonės problemas, individo tapatybę formuojančias kultūros schemas, kalbos matricas ir elgsenos stereotipus. Kūrybiniams sąmonės tyrinėjimams pasitelkiama meninė išmonė, ironija, paradoksas, groteskas, juodasis humoras. Kuriama įtampa tarp virtualios tikrovės ir daiktiškos būties, tarp intelektinių projekcijų ir autentiškų egzistencinių jausenų. Derindamas introspektyvaus ir intertekstualaus rašymo strategijas autorius vaikštinėja tarp teorijos ir meno, tarp filosofijos idėjų ir literatūros klasikos, pirmenybę teikdamas meninei žodžio gyvybei ir subjektyvaus pasakojimo įtaigai.
Ekspertų komisija atrinko 5 knygas vaikams:
Gintarės Adomaitytės knygoje „Karuselė“ skaitytojas ras dvylika pasakų, parašytų patiems stipriausiems - tiems, kurie nebijo sapnuoti ir svajoti.
Dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus knygoje „Sodininkas Florencijus“ pasakojama istorija apie tai, kas atsitinka, kai idiliško miestelio turguje pasirodžiusi meška Karalienė užsigeidžia juodosios rožės, o sodininkas Florencijus užsispiria ją išauginti.
Rašytojo Vytauto V.Landsbergio knygutėje „Gediminas ir keturi seneliai“ pasakojama stebuklinga istorija apie berniuką Gediminą, kuris vieną dieną sulaukė keturių netikėtų svečių ir nei iš šio, nei iš to pradėjo labai tingėti.
Aštuoniolikmetės, pasirašinėjančios slapyvardžiu Urtė Uliūnė, knygoje „Miegančios boružės“ mažasis skaitytojas ras aštuonias trumpas pasakaites.
JAV gyvenančios rašytojos Laimos Vincės knygoje „Vaiduoklė svetainėje“ devynmetė amerikietė Hana savo namų svetainėje išvysta vaiduoklę ir su ja susibičiuliauja.
Ekspertų komisija atrinko 4 knygas jaunimui:
pirmoji jaunos rašytojos Editos Milaševičiūtės knyga „Įsimylėjėlių stovykla“, pasakojanti apie pašėlusios Ugnės nuotykius „nelegalioje“ stovykloje šalia Čepkelių raisto.
Gendručio Morkūno knyga „Grįžimo istorija“ - nerimtu stiliumi parašyta rimta knyga apie mažo kaimelio blogybes, nepagrįstas suaugusiųjų baimes, nelogiškas jų sukurtas taisykles, kurias atitaisyti išdrįsta tik dvylikametė Vilija.
Violetos Palčinskaitės pasaka „Stebuklinga Mocarto fleita“, sukurta pagal vienos iš gražiausių V.A.Mocarto operų „Užburtoji fleita“ libretą, kupina simbolių, metaforų, slaptų kodų, moko pažinti pasaulį.
Rimtauto Rimšo knyga „Ne Karibų kruizas“ per devynmečio pasakojimą supažindina su buriavimo pagrindais ir pasakoja apie tai, kaip iš paprasto miesto vaiko tampama jūrininku.
Už patinkančią knygelę vaikai galės balsuoti piešdami jai iliustracijas, paaugliai ir suaugę galės balsuoti internete ar elektroniniu paštu, o nuo sausio pradžios - ir trumpuoju telefono numeriu.
Akciją „Metų knygos rinkimai“ rengia Nacionalinis radijas ir televizija (LRT), Kultūros ministerija ir Martyno Mažvydo biblioteka.
Tekstai.lt info
2008 10 14