Johnas Broderickas (1927–1989), rašytojas ir kritikas, gimė Airijos mieste Atlone. Kaip teigia Johno Brodericko biografė Madeline Kingston, jis kilęs iš darbininkijos – jo tėvas buvo klestintis kepėjas, mirė Johnui esant trejų. Johnas vaikystėje jautėsi vienišas, vėliau jo kaip kūrėjo gyvenimo kelią pažymi homoseksualumo ir alkoholizmo pėdsakas. Dėl atviro slaptų žmogaus poreikių vaizdavimo, 1961 m. parašytas romanas „Piligrimystė“, ilgą laiką Airijoje buvo uždraustas, o JAV pavadinimu „Chameleonai“ 1965 m. romanas parduotas daugiau nei 100 tūkst. egzempliorių tiražu.
Romane „Piligrimystė“ (vertė Violeta Tauragienė, „Baltos lankos", 2008 m., 168 p.) autorius atskleidžia pačias slapčiausias žmogaus sąmonės kerteles ir tikrąsias žmogaus aistras, pražūtingą seksualumą ir intymius troškimus. Per nuolatinį blaškymąsi tarp tikrosios žmogaus savasties ir gyvenimo suteikto vaidmens, visuomenėje vyraujančių konservatyvių pažiūrų, stiprios bažnyčios įtakos, išryškinami šeštojo dešimtmečio Airijos visuomenės skauduliai.
Džulija Glin – turtingiausio miestelio žmogaus žmona, vietinės labdaros draugijos prezidentė, iš pažiūros gerų manierų, dorovinga katalikė. Ji globoja savo senyvą, artrito suluošintą vyrą Maiklą. Pastarąjį nuoširdžiai prižiūri ir simpatingas jaunuolis – tarnas Stivenas, atsidavęs Maiklo sūnėnas daktaras Džimas ir artimas šeimos draugas dvasininkas Viktoras. Tačiau už nugaros miestelis ūžia... Vieną dieną Džulija ima gauti anoniminius laiškus, kur detaliai aprašytos „gurmaniškos“ jųdviejų su Džimu neištikimybės naktys... Be to, miestelį sukrečia ekscentriško Dublino homoseksualo Tomio Begoto savižudybė. Rodos, tai sujaudina ne tik budrias uždaro miestelio moterėles, bet ir Stiveną, Džimą, ir patį Maiklą. Kas juos visus sieja, kokie jie iš tikrųjų žmonės – ruošdamasi piligriminei kelionei į Lurdą tikintis Maiklo pasveikimo, vis mėgina suprasti Džulija. Kokias žmonių asmenines dramas slepia, rodos, mieguistas ir apatiškas Airijos miestelis?
Johnas Broderickas vertinamas už balzakiškuose romanuose kandžiai pavaizduotą itin spalvingą uždaros to meto visuomenės dvasinį ir socialinį gyvenimą.
Rašytoja Renata Šerelytė: „Tai drąsus, radikaliems gyvenimo sprendimams ir įvertinimams provokuojantis kūrinys.
tekstai.lt info
2008 09 22