Miestelėnai. Tyla ir postmodernioji kultūra (Gervelė, 1999). Tai jau trečioji almanacho „Miestelėnai“ knyga, kurios atsiradimą, kaip ir pirmųjų dviejų, lėmė ne periodiškumo reikalavimai, bet daugiau atsitiktinumų susidūrimas, jausmas, kad jau metas – tarsi eilėraštį parašyti – imtis „darymo“. Šio almanacho pagrindinis motyvas yra tyla. Kodėl tyla? Rengdamas leidinį, išgirdau paabejojimų – ar nebus ši tema per ankstyva? Bet ar galima per anksti atsigręžti į tylą – ar tyla nėra kultūros, religijos tūkstančių metų senumo rūpestis? I. Hassanas teigia, kad tyla yra postmodernistinė tema, ir su šiuo teiginiu vertėtų iš dalies sutikti. Pati postmodernizmo kategorija tegu ir toliau lieka euristinė sąvoka, dėl kurios galima ginčytis, tačiau iš tiesų būtent dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje tyla tampa rimta kultūros problema. Kita vertus – tebūnie tai viena iš probėgšmais mestų postmodernizmo apibrėžčių – tylos problemos iškilimas (ir iškėlimas) bei jos meninės, estetinės, filosofinės, religinės interpretacijos (de)formuoja kultūros veidą, kurį galėtume ir vadinti postmodernistiniu. Pagaliau nekelia abejonės tai, kad, kalbėdami apie ryškiausius šiuolaikinės kultūros pokyčius, apie iškiliausias jos figūras, vienaip ar kitaip atsiremiame į tylos klausimą – klausomės ar klausiame tylos. Ir šio almanacho autoriai – miestelėnai: filosofai, kultūrologai, muzikologai, poetai, rašytojai – svarsto svarbiausius nūdienės kultūros dalykus įsiklausydami į tylą, kalba apie tylos kategoriją, pagaliau apie pačią tylą. Didesnioji dalis autorių yra lietuviai, ir tai liudija, kad ši tema nėra per ankstyva, nėra „importinė“. Kokio atsakymo gali tikėtis skaitytojas? Kalbėjimas ar įrodinėjimas visiškai pasiteisina vieninteliu – teoremos – atveju. Kiti – kultūros erdvėje – šnekėjimai yra ginčytini, o ypač kalbant apie tylą. Tačiau skaitantysis almanachą turėtų patirti, kad šiuose „ginčytinuose“ tekstuose, kaip ir ankstesniuose almanachuose, slypi tas pats didysis miestelėno rūpestis – homo creator. Tyla čia nėra atsakymas, pirmiausiai tai klausimas kiekvienam iš mūsų, taigi – ir kultūrai.