JAUNATVĖS SIUTYBA

Ūžkit vyrai, siuskit bobos...
Glauskis, glauskis kaiminkėle...
Duok užmiršti kiaurus lopus
Nors trumputei valandėlei!

Po šimts pypkių visos bėdos
Muzikontai: bičką, bičką!
Būk draugelka, kad prisėdai,
Mano mylima mergička!

E! Pasaulyje tik monai,
Kur nueisi špigą gausi.
Visos tetos, visi ponai:
Neįtiksi, nepaklausi.

Ir nereikia, spiaut į viską!
Dar išgersim po stikliuką,
Tegul viskas mirga, blizga,
Kol gaurais dar neužruko!

Imk stikliuką, duok lūpytes,
Tas pasiutėles viliokes.
Jaunos dienos suskaitytos,
Laukia – velnias žino kokios!



BERNO KERŠTAS

Kibso rūkas kažkoks šėmas.
Kur ne kur žmogystų dėmės.
Panaktinis vėpla vėjas
Valkinėjasi gatvėmis.

Jos lange šviesa nublausė.
Pasakykit senos varnos,
Nors patylomis nors į ausį,
Kas gi taip vėlai ten daros?

Atsistosiu į tarpuvartę,
Vėzdą rankoje suspausiu,
Ir kas buvo, kas nebuvo,
O pakaušį tai pralaušiu!

_________________
Kalba autentiška
Keturi vėjai Nr. 1. – Kaunas, 1924 m. sausis