LAIDOTUVĖS
Nebėra dūšios.
Vienas duliu.
Ūžia
Liepos ar pušys –
Nebegirdžiu.
Nereikia degtinės,
Nebesisapnuoja vynas.
Nuobodu.
Laukiu pirmųjų gaidžių.
Dabar supratau,
Kad myliu savo dūšią!
Guliu aukštielninkas
Ir amžius gulėsiu.
Pradeda dvokti šonai,
Gema many kirmėlių milijonai...
Gyvieji!
O jūs ar ne lavonai,
Ar ne gyvieji puvėsiai?
Ar ne jūsų dvasia žioplinėja erdvėse
Vaiduokliu pavirtus?
Mirti, tai mirti!
Kaskit žemėsna greičiau,
O tai dar gyvent panorėsiu!
PLYTOS
Dekime plytas
Bokštams statyti;
Tik ne tvirtovių
Ir ne bažnyčių.
Statysime bokštus
Dirbtuvių, žinyčių,
Kur naująją laimę
Žmonės suras.
Kam auksas, sidabras
Ir varis,
Žiūrėkit, ką paprastos plytos
Padaro!
Ketvirtotos molinės plytos,
O rūmų gražumas
Neišpasakytas.
Atminkim, kad daug dar
Mums reikia statyti
Ir dekime plytas.
_________________
Kalba autentiška
Keturi vėjai Nr. 1. – Kaunas, 1924 m. sausis