NAKTIS

Girdžiu kaip naktis slenka sniegu
Daina krinta nuo medžių
o už rūkų kažkas rėkė
Uždegiau sigarą kažkokiu praeinamu žvilgsniu
Kuomet tik praveriu lūpas
užpildau tuštumą debesimis uoste.
stiebai apkarstyti lizdais
ir vėjas
           aimanuoja tarp paukščių sparnų
Bangos supa negyvą laivą
Aš švilpaudamas ant kranto
žiūrau i žvaigždę kuri rūksta
                        tarp mano pirštų.



TELEFONAS

Telefono vielos
žodžių kelias
                   o naktyje
                   mėnulio smuikas
                   Kažkoks balsas
Kažkoks kalnas
            Iškilo prieš mane
Kažkas kas laukia kitoje pusėje
            ieško savo kelio
    žodžiai
            Vienas žodis išilgai savo plauko
            nusirito į vandenį
    Halo
                                                                Halo


Vertė K.
__________________
Kalba autentiška

Keturi vėjai Nr. 1. Kaunas, 1924 m. sausis