NAKTIS
Girdžiu kaip naktis slenka sniegu
Daina krinta nuo medžių
o už rūkų kažkas rėkė
Uždegiau sigarą kažkokiu praeinamu žvilgsniu
Kuomet tik praveriu lūpas
užpildau tuštumą debesimis uoste.
stiebai apkarstyti lizdais
ir vėjas
aimanuoja tarp paukščių sparnų
Bangos supa negyvą laivą
Aš švilpaudamas ant kranto
žiūrau i žvaigždę kuri rūksta
tarp mano pirštų.
TELEFONAS
Telefono vielos
žodžių kelias
o naktyje
mėnulio smuikas
Kažkoks balsas
Kažkoks kalnas
Iškilo prieš mane
Kažkas kas laukia kitoje pusėje
ieško savo kelio
žodžiai
Vienas žodis išilgai savo plauko
nusirito į vandenį
Halo
Halo
Vertė K.
__________________
Kalba autentiška
Keturi vėjai Nr. 1. – Kaunas, 1924 m. sausis
