Nuteisė . . .

       O kas toliau?

       Ar tai nereiškia, kad teisėjai nuteisė patys save? Ar tik neatsistojo jaunieji literatai ant bedugnės kranto? Ar tik nepakilo erelis tam, kad netektų sparnų ir su gėda nukristų žemėn?

       Skandalas!

       Gera teisti kitus, bet nieko, tur būt, nėra sunkiau, kaip nuteisti patį save.

       Nuteisė . . .

       Ir kam to, rodos, reikėjo?

       Kam kapoti kardu orą ir kalti vinį į košę?

       Tai, kas atgyveno, pražus savaime, jeigu atsiras, kas senąsias vertybes pakeis naujomis.

       O kas pakeis mūsų pseudoromantizmą?

       Gal dainos apie šilkines sukneles? Apie rožes ant parketų?

       Gal novelės, parašytos Marijai ir pasibaigiančios šūviu iš revolverio?

       Gal bepročių maršai?

       O gal moterų blauzdų** idealizacija?

       Gal Grika—Pil?

       Ne!

       Mes to nenorime, nes visa tai dvokia ne mūs pseudoromantizmu, o tik jo mėšlu. Nemaitinkite, jaunieji broliai, mėšlu, nes mes ir taip jau per giliai įklimpome ! . .

       Nuteisė . . .

       Nuteisė kitus, bet nuteisė ir patys save: ties bedugne pakibo ant siūlo!

       Kuo užpildysite tą bedugnę, jaunieji mano broliai? Ką pagimdysite vietoj lavono? Ar gražų kūdikį, kuris milžinu taps, ar tuščiagalvį rėksnį, kuris saulę vadins debesiu, o debesį — saule?

       Gal ilgaausi asilą?

       O gal susiriesite kamputyje, gėrėsitės garuojančiais kopūstais ir, kvėpuodami cibulių ir veršienos oru, padvėsite po stalu valgykloje?

       Jeigu taip, tai — stop! Stop, nes mums reikalingi ne zuikiai, o literatai, kurie grąžins savo kraštui tai, kuo jam skolingi. Mums reikalingi ereliai, o ne kaliausės!

       Nuteisė . . .

       Gerai padarė, kad nuteisė, bet labai blogai padarys, jeigu teismo sprendimo neįvykdins.

       Stebėtina: teismo sprendimas tinka ne tik kaltininkams, bet ir teisėjams.

       Kas iš to išeis, jaunieji mano broliai?

       Kur mūs Baironai?

       Kur Šileriai?

       Russo?

       Gercenai ir Tolstojai?

       Ar mes pajėgsime iš mėšlo išugdyti gėles ir naujose lentose iškalt naujas vertybes? Ar mes pajėgsime užgęsusiame ugniakure įžiebti naują ugnį?

       Ne?

       Bailiai!

       Gerai padarė, kad nuteisė, bet labai blogai padarys, jeigu teismo sprendimo neivykdins.

       Nuteisė . . .

       Nuteisė tie, kurie dar lopšyje guli ir šaukia: mama, papo!

       Kur tų kūdikių vyriškumas?

       Jeigu turėjote drąsos padegti senus namus, tai statykite naujus!

       Nes jeigu to nepadarysite, tai teismo sprendimas nepalies kaltininkų, o visu savo sunkumu užguls tik jus.

       Tik jus, mano jaunieji broliai.

       Ko žvalgotės?

       Gal klausotės pilvo*** koncerto?

       Tegul jis žavi tuos, kurie tik tam ir sutverti, o mes —

       Laukan iš lopšio!

       Lietuvos meno palėpėse turi suskambėti nauja daina ir nustelbti iki šiol dainuotąsias. Jau ir dabar, nors ir negarsiai, girdėti riksmas pasikeliančių paukščių . . .

       Kelkimės!

____________
       *) Nesusipratimams išvengti, teisiamasis romantizmas reikėjo pavadinti lietuviškuoju pseudoromantizmu. O dabar gynėjai gynė tai, ko jiems nereikėjo ginti.
       **) Pasirodo, kad moterų blauzdos yra daug gražesnės, negu kai kurių mūs literatų atvaizduotos. Tuo būdu kam jas nešti literatūron?
       ***) Teisme Eretas įtikinėjo, kad tik sočiuose pilvuose atsiranda poezija. Todėl jam patartina pasiskaityti literatūros istoriją.

       _________________
       Kalba autentiška
       Raketa. Vienkartinis meno leidinys. Redaktorius Vytautas Montvila. – Kaunas, 1929.