***
kilogramas
šaldytų vištų širdelių
ant peties
nusvirusiam krepšy
apkurtina šimtų būgnų
tra ta ta ta ta
nors tat tik
sulaukėjęs veršis
jau šuo
prisiartinęs
per kvėptelėjimą
ak tos vištos
tas poetiškas sielos jautrumas
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
***
nuodėgulių ir pelenų raštas
ugnies ištaisytas
todėl be klaidos
vien atmintis
jį skaityti galėtų
vienintelė paskutinė
išnykusios genties
gyventoja –
šita mažaraštė
beraštė
bet ji tik klykdama krenta
kniūbsčia ant širdies
lyg ką paslėpt
ar išsaugot norėtų
beprotė
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
***
po vieną
išslenka žmonės
iš laiko
minčių labirintų
tavo senstančio gyvenimo
tyliai kaip katės
kad neliktų staiga nepastebėti
ar nesužeistų skradžiais pradingimais
it spyriais
tik
visų jų vienatvių
neišpasakytas lengvumas
švelnumas
susisuka į gniužulėlį delne
po ilgo plaukų šukavimo
ir
pasilieka
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
***
dar turėtų būti laiko
užrakinto spintoj
kartu su saldainiais
išslapstyto
vaikiškoj antklodėj
per pietų miegą
išstovėto šalikelėse
nesulaukus belaukiant
neiškalbėto betylint
savo didybės menkumą
neišmylėto ir pamiršto
daugiausia pamiršto
apsisuku grįžt
tik užmaršties akys
staiga sužiūra akivarais
po mano kojom
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
pusryčiai su keptu kiaušiniu
inertišką masę
lėtai įsiūbuojantis pirmadienis
kaip koks Dievas Tėvas
su barzda ir pražilęs
žiūri iš šventųjų paveikslų –
nesu aš tavo Sūnus
net ne vyras
esu žemė
iš kurios nulipdysi
mano tėvą ir motiną
(tėvas jau miręs
amžiną atilsį)
štai
išsivirsiu kavos
ir rytas bus šiek tiek
pasislinkęs istorijos pusėn
šiukšlių mašinos išvežioja vietas
būsimiems gyvenimams –
parsinešiu tuščią kibirą –
padėk Dievo vištele
ten kiaušinio lukštus
ir laikas bus atidarytas
pro emaliuotas lėkštės ūkanas
patenka trynys
balzganas
rudeniškas
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
kapų lankymas
mylimųjų kapai
uždaromi lygiai dešimtą
vėliau prasideda nelankymo zona
net apsidraudusiems
išskyrus archeologus
senienų mėgėjus
ir šiaip smalsuolius
norinčius rasti ką nors naudinga
prisiminimų muziejui
užstatyti lombarde
ar čia pat prie baro
tiesiog iškeisti į taurę vyno
ar minioje klydinėjantį žvilgsnį
akimirksniu paversiantį tave
vienintele žavinga mylimąja
ir dar kažin kokiu
saldumo ir šleikštulio kamuoliu
gerklugaly
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
nakties skrydis– Žydelka tu mano,
kokia tu graži...
kalbėjimas apie nieką –
štai oro balionas
kuriuo nuskrisiu
ne per daug laikyk
mylimasis
ne per stipriai
kad tavo rankų virvėmis
šliauždama išsilaisvinčiau
laužai apačioje –
tik atspindys
plevenančių po saulės
nudeginta oda
tavo ugnis
įpila vyno
į mano ugnį
o kaip gražu dabar
būtų žemėj –
atlošti galvą
ir išvysti
aukštybėse skrendančius
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.