***
Už pusmylio, kur kertas autostrados,
Įžiebia liepsną titnago grandis.
Atodrėkis. Paversmiuos krūpsi ledas
Ir netelpa uosyno atspindys.
Kol kas pradžia, kol kas ne pats kartumas.
Skaidrioj migloj suakmenės krantai,
Ir netgi Dievas, apsimetęs dūmais,
Išsisklaidys. Bet aš ne apie tai.
Tikėk žiema. Gerk palaimingą šaltį.
Didžiuokis tuo, kad netekai namų.
Nelyginant bėglys, prigludęs valty,
Alsuok tamsa ir druskos giedrumu.
Itakės kauburius apgaubia miegas,
Ir kūdikiai neatmena skriaudos,
Ir bus tiktai mirtis, ir drėgnas sniegas,
Ir muzika, ir nieko niekados.
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.