donaldas kajokas
Senis
raukšlėtas lapas
plaukia upeliu
kieno jis –
prisiminti negaliu
kadais žinojau
klevo jis tačiau
ir šį žinojimą
jau primiršau
žinojau viską
net ar bus ruduo
bet kas iš to
dabar pasaulį
težinau tik tiek
kiek slopų tavo
atdūsį mirtie
– per daug žinai
per daug
dar lauk
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
Vasaris
vasaris trumpas mėnuo nesuspėsiu
vasario pūgos laimina ir slepia
vasario pūgos kloja gilų sniegą
tačiau jame sušilt aš nesuspėsiu
vasaris trumpas mėnuo tik jo dienos
per snaigės sparno ilgį pailgėja
toks baltas baltas o ne lango mėnuo
o ilgesys to mėnesio lyg dievas
o ilgesys to mėnesio alsuoja
lengva mirtim ir vėl žvelgi vasari
į mano sielą lyg žvėris prieš šuolį
bet nesuspėsi nesuspėsi broli
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
Lozorius
aš baigiau aš daugiau negalvosiu
lai galvoja nendrynas dėlė
utėlės nutarkuota panosė
apsnigta Kefo tinklo skylė
lai galvoja tarmė knibždėlyne
kriauklių gaudžiančių pratisai
Mortos rankos Marijos medinė
sagė, balsas – prisėsk, pailsai
parkeliauti? iš kur pakeliauti?
išropoti švieson ir krutėt
šliaužt riaumot moteriauti aklauti
muštis sau į krūtinę – kaltė
ne tokia jau ir didelė, būna
didesnių būna didingesnių
gajesnių gašlesnių palaidūnų
neišėjusių net iš namų
blėstant minčiai drobulėn įplyšiu
– o Jeruzale! tu per skaisti
tu neši tiktai kalną o kryžių
neša vyrai prie jo prikalti
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
Mk 16, 1
štai takas, juo skubančios moterys trys
ryšely aliejai kvapnioji mira
štai – aš ir paklydus avelė aušra
nes meilė galbūt ir yra mirtis
kurios galbūt ir nėra
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.