Saulėgrąžos malda
Parašyti Tau laišką
pasinaudoti nuojautų ryšiais
lakiais eterio virpesiais
dangaus migdolais pragaro siera
parašyti Tau apie savo metus
priplaktus liūdesio mėnesius
užtemdytus prisitaikymo rytmečius
parašyti kaip ir iš kur
vingiavo kelias iki Tavo kelio
kaip vėrėsi akys regėdamos
savo augantį senstantį kūną
kaip bijojo tamsos dar labiau – prietemos
ir apie tą kelią atstumą
iki kito miesto kito dangaus
apie upes regimas nuo kalno
ir apie bažnyčias krikštą pirmąją išpažintį
sutuoktuves paskutinįjį patepimą
apie mirusias kapinaites kuriose palikta vietos
ir apie akis – taip, visareginčias Tavo akis
atvirus gėlus ežerus
o svarbiausia – parašyti Tau šviesą
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
***
Užklotas žiemos alsavimo
susitraukęs į nebuvimą
atsimerk atsigręžk
mes dar turime laiko
tavo rankos ant mano pečių
mano lūpos prie lūpų
tavo lūpos prie mano lūpų
tirpdo šiltas alsavimas perkeičia
tikiu
ištirpdo ir perkeičia
šiluma gyvasties mirtini ritualai
nepasiduokim nepatikėkime
laikysiu tave už už rankų
kur beeitum į ką beatsitrenktumei
kada tiktai mirtum nuo šviesos
iš šviesos kuomet prisikelsi
laikysiu tave už rankų
pridengsiu kaip įkapės
kai bers žemėm
šypsokis juokis kalbėk
mes dar turime laiko
nuo pusės septynių iki pusės neseptynių
iki pusės nieko
nieko nieko
karšto pieno tau prieš naktį prieš baime
iš mano lūpų medaus kūno
kuris bus tikras iki sutems
iki mudu užklos apraizgys tamsos voratinkliai
gruodžio pilnačiai sotinant
kol tėkštels tamsa
mes dar turime – – –
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
***
Visa kas mus ištinka
būties fotografija
kol regime
kol negatyvai dar netapo pozityvais
o kūnai stangrūs mokantys geisti
nesunaikinti irimo
dar neišryškink mūsų
leisk būti tamsoj
suktis uždaroje kasetėje
neatsiskaityti
neprisipažinti
nebūt atpažintam
viliuosi žinau
man dar liko tuščių kadrų
neatspaustų nuodėmių
iki paviešins
atviriausioje ekspozicijoje
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
Svajonės
Kad nereiktų prisipažinti kas buvai
kad ir pats
pati nežinotum
kad papai nesiektų bambos
ir kasdien vis labiau
nesiraukšlėtų oda
kad gąsdinančiai neaugtų svoris
žaibiškai nekristų kraujospūdis
nuotaika kad būtų nuotaikos
labai nuotaikinga diena kai laidosi
likimo skirtąjį
kad nenorėtum šokti į duobę
na ir gerai kad galvotum
ir ačiū Dievui pagaliau bus ramu
dabar žinau šita lygtis išspręsta
kontrolinis parašytas
kad negalėtum nusišauti kad galėtum
dar gimdyti būti nėščia nesijaudintum
kai negali ar gali per daug per mažai
kad turėčiau vaikų dešimt dvidešimt
ir nedrebėčiau ar kosti ar vemia ar nepastojo
kad pagaliau nupirktų ir man tikrą striukę
kurios niekada neturėjau
tokią lengvą sintetinę pūstom rankovėm
kad nesakytų – tokiam žmogui kaip tu netinka
turėti kitą vyrą kitą hobi profesiją
apskritai kažką kita
pakeisti įvaizdį būt švelnesnei grubesnei
kad nesitapatinčiau
su motina Terese Dalai Lamos garbintoja bomžu
kad nereiktų lakstyti į bažnyčią į teatrą ar kapines
degioti žvakučių kad skorpiono įkandimas
būtų mirtinas bet palaidotų drauge viename kape
arba ne tegu rytą gulėčiau vienoje lovoje
o vakare jau kitoje
ir nesigraužčiau
prie kurio kojų guliu pasitiesusi
tarp kurio kojų kad nesvarstyčiau
nuryt ar išspjauti kad rūpėtų dangus
net po žemėm po rudenio plutom
dangus
kad jo to vienintelio nepasiekiamo
jau niekada nepamirščiau
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
Dykumų rožė
Gulėti
skaisčiai
tyliai
nurimus
be pagalvės
be ateities
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.