vanzee
ežeras artėja šviesos greičiu
pirmasis įrašas tinklainėje tarsi kūdikio riksmas
teiginys be sąlyginių sakinių
ir tik tada pasiveja garsai
karingas vėjas lapkričio ąžuolų šakose
kuris visada pakeliui
niekada čia
paliekantis daugtaškius nuplėšytus lapus
tuščias kankorėžių gilzes
jėzaus bažnyčia ant kalno kurios čia neturėtų būti
čia kur kiekvienas akmuo yra sinagoga
medis – mečetė voratinklis – budos veidas
ima skalambyti vidurdienio varpais
ir tik tada sugrįžta šaltis į kaulus
pirmo sniego kvapas į šnerves
vakarykštis sapnas į atmintį
kažkas mirė galėjo būti tėvas
ir tik tada ežeras sustoja
prie pat mano kranto
banguodamas ilgais sakiniais
be skyrybos ženklų
fragmentas iš ledynmečio laikų belles – lettres
tik neišverčiama ištrauka
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
nun, o unsterblichkeit,
bist du ganz mein
statmenas dūmas virš kamino
statmeni akmenys
mediniai charlie kryžiai ir vansee ajerai
ežeras susiskaičiuoja žuvis
prieš užsidarydamas žiemai
senojo šarlotenburgo platano
sąskaitos jau apmokėtos
vėjas nebeturi ką veikti
ir vėjas statmenas
jau gruodis pasidarau
ir aš kaulų inventorizaciją
spalvotas rentgeno nuotraukas
fotografuoju kleistgrab
skaitmeniniu aparatu
bet vis tiek išeina bespalvis
jau gruodis spalvos statmenos
nurašau pirštų atspaudus ant moterų kūnų
savo pėdsakus pasienio zonoje
kontrabandinius litus
nieko nelieka
kreditas ir debitas lygūs
gali laiduoti už mane
heinrichai von kleistai
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.