Charlesas Simicas (g. 1938 m. Belgrade) – amerikiečių poetas, vertėjas. Sulaukęs 16-os metų, iš buvusios Jugoslavijos su šeima emigravo į JAV. Niujorke dirbo buhalteriu, teko prekiauti knygomis ir marškiniais. Iš pradžių ketino tapti dailininku, tačiau suvokė neturįs tam gabumų. Ėmė kurti vyresnėse mokyklos klasėse siekdamas padaryti įspūdį merginoms. Pirmuosius eilėraščius išspausdino The Chicago Review, kai  jam buvo 21 m. Yra parašęs atsiminimus, išleidęs 20 poezijos rinkinių, trumposios prozos, iš viso daugiau nei 60 knygų. Už savo poeziją ir literatūrinius vertimus yra pelnęs Amerikos menų ir literatūros akademijos, Amerikos poetų draugijos apdovanojimus bei Edgaro Alano Poe premiją. 1990 m. tapo Pulitzerio premijos laureatu už neeiliuotos poezijos rinkinį „The World Doesn't End“ („Pasaulis nesibaigia“). Išėjęs į pensiją amerikiečių literatūros bei kūrybinio rašymo disciplinų Niu Hempširo universiteto dėstytojas, šiuo metu Ch. Simicas rašo poezijos apžvalgas The New York Review of Books ir redaguoja The Paris Review. Jo fantasmagoriškai poezijai būdinga žiauroka ironija ir siurrealistiški gūdūs įvaizdžiai. „Apie šią poeziją sunku kalbėti, tačiau ji pelnė poetui didelę šlovę. Jo eilės panašios į sapnus, neatitinkančius tokios gyvenimiškos tikrovės, kurią matome akimis ir girdime ausimis. Jis yra siurrealistas, trikdančia įvykių seka ir grėsmingais vaizdiniais, charakteringais jo kūrybai, siekiantis, nors ir netiesiogiai, kelti egzistencinius kasdienio gyvenimo klausimus”.