Romualdas Granauskas (g. 1939) – rašytojas, tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, sukūręs paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidęs agrarinės kultūros esmę, užčiuopęs giliausias jos šaknis. R. Granauskas gimė Mažeikiuose, baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, dirbo Skuodo laikraščio „Mūsų žodis“ ir žurnalo „Nemunas“ redakcijose, statybininku, šaltkalviu, radijo korespondentu, mokytojavo Mosėdyje. Apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. Nuo 1972 m. atsidėjo kūrybiniam darbui. Nuo 1995 m. – LRS narys. Vienas žymiausių R. Granausko kūrinių – apysaka „Gyvenimas po klevu“ (1988). Ji tapo lietuvių prozos atgimimo ženklu; jos motyvais 1988 m. sukurtas televizijos filmas. Rašytojas yra sukūręs ir kino scenarijų. 2000 m. R. Granauskas apdovanotas Nacionaline premija. Jo tekstai kuria įsimintiną archetipinį veikėją ir labai savitą būties modelį, pagrįstą archajine baltų pasaulėjauta. Rašytojo meninis pasaulis, kartais vadinamas magiškuoju, tarytum iškrenta iš istorijos ir civilizacijos konteksto. Visas pasaulis tarsi yra paslaptingo gyvybės prado sklaida, tačiau jį vis labiau užgožia technologinės civilizacijos triukšmas ir chaosas.