Alfonsas Gricius (g. 1924) – žemininkų kartos poetas, debiutavęs kartu su V. Mačerniu, H. Nagiu, A. Nyka-Niliūnu. 1940 m. baigė Telšių gimnaziją, ligi 1943 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių literatūrą. Pasitraukęs 1944 m. iš Lietuvos, tęsė literatūros ir filosofijos studijas J.W. Goethės universitete Frankfurte prie Maino. 1949 m. emigravo į Australiją, kur išgyveno apie 10 metų. 1959 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Los Andželo mieste. Buvo Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys (1980–1983), kol valdybos būstinė buvo įsikūrusi Los Andžele. Savo kūrybą spausdino lietuvių poezijos antologijose, „Aidų“ ir „Lietuvių dienų“ žurnaluose, įvairiuose leidiniuose Australijoje ir JAV. Išleido sonetų rinkinį „Žemė ir žmogus“ (1947), eilėraščių rinkinius „Tropikų elegijos“ (1953), „Pažadinti sfinksai“ (1961). Kūrybiniam Alfonso Griciaus veidui būdingiausi ir yra orientinės, tropikinės ir kitokios egzotinės tematikos ar nuotaikos eilėraščiai, kuriuose kvepia lotosai ir orchidėjos, žydi Chilmaro sodai, linguoja jokarandų ir eukaliptų girios, siaučia ciklonai, gaivalingais sūkuriais į tolį veržiasi laukinės upės, miega „koralų katedros paskendę vandeny“, „majestotiški kalnynai“ ir mirganti „liepsningais meteorais dykuma“. Poetą supanti aplinka susijusi su jo vaizduotės pasauliu, iškyla fantastiškomis vizijomis, kuriose visi daiktai ir reiškiniai tampa milžiniškais, grandioziškais, gigantiškais, majestotiškais, praaugdami bet kokius konkrečiai suprantamus ar normalius matus.

Apie Alfonsą Gricių ir jo tekstus
Virginija Balsevičiūtė. Alfonso Griciaus lyrika (1998)
Augustinas Raginis. Alfonso Griciaus „Pažadinti sfinksai“ (1961)
St. R. Poetinė fotokopija (Alfonsas Gricius. Žemė ir Žmogus, 1947)

Alfonso Griciaus tekstai