Bogutaitė Vitalija

Bogutaite_VitalijaVitalija Bogutaitė-Keblienė (g. 1934) – poetė, chemikė, pedagogė. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Hanau DP stovykloje lankė lietuvišką gimnaziją. 1950 m. išvyko į JAV. Mokėsi aukštesniojoje mokykloje Baltimorėje, 1956 m. baigė chemijos studijas Marylando Notre Dame kolegijoje, nuo 1966 m. iki 1995 m. dėstė chemiją gimnazijoje. 1995 m. išėjo į pensiją ir tapo laisva pilietė. Nuo 2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Poezijoje reiškė bežemių kartos pasaulėjautą: lietuvių išeivijos ir kūrybos gimtąja kalba lemtis svetimoje žemėje jos kūryboje suvokiama ir kaip universali XX a. žmogaus būsena. Eilėraščiai lakoniški, santūrūs, juose gausu Lietuvos istorijos, tautosakos įvaizdžių, konkrečių kasdienybės detalių, įgyjančių simbolinę prasme. Išleido 5 poezijos rinkinius: „Veidrodis jūros dugne“ (1960), „Lietus ir laikas“ (1969), „Po vasaros“ (1976), „Kelionė“ (1989), „Apmąstymai arba pokalbis su savim“ (2000). Parašė libretą D. Lapinsko operai „Lokys“ (pastatyta 1966 m.) Vitalija Bogutaitė istorijos skriaudą aiškina kaip bausmę už savas kaltes (nejautrumą ir solidarumo stoką), neakcentuodama istorijos kaip metafizinės žmogui priešiškos jėgos: „Aš palikau Tave vidurdienio kaitroj / vandens nei duonos tavo lūpos neragavo / aš palikau Tave.”

Apie Vitaliją Bogutaitę ir jos tekstus
Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (1)
Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (2)
Marcelijus Martinaitis. Ne suvisam išėję (Vitalija Bogutaitė, 1989)
Ona Mikailaitė. Po vasaros (Vitalija Bogutaitė. Po vasaros, 1976)

Vitalijos Bogutaitės tekstai