Stasys Stacevičius (g. 1959) – poetas, 2001 m. „Poezijos pavasario“ laureatas. 1978–1979 m. VU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo Dirbo „Valstiečių laikraščio“, „Galvės“ korespondentu. Gyvena tėviškėje. Išleido eilėraščių rinkinius „Vienkiemio valanda“ (1990), „Juodvarnių žemė“ (1994), „Perkūnės pasiilgę“ (1997), „Toli kriokliai“ (1999), „Namai“ (2000), „Luktels ūkaujančių Bedugnis“ (2003), „Juodoji“, 2005. S. Stacevičiaus poezija remiasi poeto artimiausios aplinkos įvykiais, įspūdžiais, kartais platesnėmis Lietuvos istorijos realijomis. „S. Stacevičiaus kūryboje nuolat akcentuojama tyla – ir kaip filosofinė kategorija, ir kaip būsena, ir kaip gamtos forma, dažnai net sunku suprasti, kaip šitos deklaracijos koreliuoja su nesiliaujamu, programiškai eksploatuojamu kalbos triukšmu. Antroji S. Stacevičiaus tėvonija, tėviškė – literatūra, knygos. Kartais net suabejoji, ar ji nebus pirmesnė už gimtuosius namus“ (Valdemaras Kukulas).