Sigitas Parulskis (g. 1965) – poetas, prozininkas, literatūros kritikas, dramaturgas, eseistas, vertėjas, 2004 m. Nacionalinės premijos laureatas. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. VU dėsto kūrybinį rašymą, rašo įvairiems laikraščiams, žurnalams, interneto portalams. 2003 m. dirbo „Šiaurės Atėnų“ redaktoriumi. Debiutavo poezijos knyga „Iš ilgesio visa tai“ (1990), už kurią apovanotas Zigmo Gėlės premija. 1995 m. jam įteikta Jotvingių premija už eilėraščių rinkinį „Mirusiųjų“; 1996-aisiais buvo apdovanotas „Kristoforo“ prizu už geriausią jaunojo menininko debiutą teatre (pjesė „Iš gyvenimo vėlių“). Už 2002 m. išleistą romaną „Trys sekundės dangaus“ S. Parulskis gavo Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. Jo trumpų istorijų knyga „Sraigė su beisbolo lazda“ pripažinta geriausia 2007 m. lietuviška knyga suaugusiųjų kategorijoje. Iš rusų k. išvertė Daniilo Charmso smulkiosios prozos rinktinę „Nutikimai“, Josifo Brodskio esė, Marinos Cvetajevos laiškų ciklą, Osipo Mandelštamo eilėraščių. Sudarė šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatiją (2002). „Sigito Parulskio poezija gimdoma asmeniniuose skausmuose, jos pribuvėjai/os – kančia, pyktis, baimė ir ilgesys. Jo eilėraštis dažniausiai leidžiasi puslapiu kaip ištisinis amalas, palaikomas nuolatinės įtampos tarp žemės ir dangaus. Parulskio taikymasis su pasauliu sudėtingesnis, nes nesibaigia pasibučiavimu, nes bučinys atsimuša į tuštumą, keldamas naują pyktį ir naujas ilgesio bangas. Jis tebemato iš geidulingų šulinių išnyrančias baltas kirmėlaites ir čia pat mėgina žengti vandeniu“ (Eugenijus Ališanka).