Jonas Mačiukevičius (g. 1939) – poetas, prozininkas, visuomeninis ir politinis veikėjas. Mokėsi Betygalos vidurinėje mokykloje, dėl ligos negalėdamas jos lankyti – savarankiškai. Inicijavo Lietuvos invalidų draugiją, 1988–1991 m. buvo jos pirmininkas, 1992–1996 m. – Lietuvos invalidų tarybos prie Vyriausybės pirmininkas, 1989 m. išrinktas LDDP CK nariu. Parašė daugiau kaip 40 įvairių žanrų knygų, išleistų Lietuvoje ir užsienyje. 1969 m. apdovanotas Lietuvos Lenino komjaunimo premija už knygą „Laikrodžiai nesustoja“ (1968). 1986 m. rašytojui suteikta Lietuvos valstybinė premija už oratoriją „Septynios giesmės apie gyvenimo medį“. 1990 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo titulas. „Laikrodžiai nesustoja“ – komjaunuoliškos pasaulėžiūros autobiografinio pobūdžio apysaka, kurioje (kaip ir daugelyje kitų J. Mačiukevičiaus kūrinių) gvildenamos jaunuolio asmenybės tapsmo problemos. J. Mačiukevičiaus lyrikoje linkstama į kasdienybės poetizavimą. Visai Mačiukevičiaus kūrybai būdingas autobiografiškumas ir lyrizmas, kartais pasireiškiantis pasikartojančiomis klišėmis“ (Laima Arnatkevičiūtė).