Jonutis Raimondas

Raimondas Jonutis (1955.X.29–1996.VII.11) – tragiškos lemties poetas, patyręs smurtinę mirtį. Gimė, augo ir mokėsi Plungėje. Vėliau Vilniaus pedagoniniame institute studijavo matematiką, buvo pašauktas karinėn tarnybon. Grįžęs Vilniaus universitete studijavo istoriją, baigė 1985 m. Dirbo „Mokslo ir gyvenimo“, „Kauno dienos“ redakcijose.  1986 m. apdovanotas už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache. 1987 m. „Vagos“ leidykla išleido pirmąją jo knygą „Eilėraščiai“, 1990 m. antrąją – „Vėžių maras“. R. Jonutis, anot V. Kukulo, buvo gimęs su poeto genu. Literatūros kritikus stebino minimalistiniai poetiniai ženklai ir formulės, jautrios istoriko įžvalgos. Prieš smurtinę žūtį Raimondas draugams buvo prasitaręs turintis trečiąją knygą. Autoriaus mintyse ta knyga buvo jau galutinai sudaryta. Deja, rašomojo stalo stalčiuose bičiuliai aptiko tik juodraščius. Jie, kartu su kitais tekstais iš pirmosios ir antrosios knygos, buvo išspausdinti Raimondo eilėraščių rinktinėje „Aušra kambary be langų“ (2003). „Per gyvenimą ir per kūrybą jis ėjo labai atsargiai, ir prie daiktų, ir prie reiškinių prisiliesdamas tarsi pirštų galiukais, įvardydamas juos vos matomu lūpų krustelėjimu. Jis buvo matematikas, bet ir pats nežinojo, kaip matematiškai tiksliai sugeba subalansuoti eilėraščio struktūrą. Jis buvo dailininkas, tapė ir liejo akvareles, bet net „Poezijos pavasario“ rengėjai, vienų metų knygą iliustravę poetų darbų reprodukcijomis, to nežinojo. Jis buvo istorikas, bet žinojo, kad niekada niekam nereikės to, ką jis žino, todėl teliko tik lakoniškai brūkštelėti štrichai net ne eilėrašty, o detalėj, metaforoj“ (Valdemaras Kukulas).