Dirgėlos Petras ir Povilas
Petras Dirgėla (g. 1947), Povilas Dirgėla (1941–2004) – kartu rašę prozininkai, broliai. Debiutavo novelių ir apysakų knyga „Žaibai gęsta rudenį“ (1971). Iš tuometinių jaunųjų rašytojų prozos konteksto rinkinys išsiskyrė dėmesiu istorinei ir kultūrinei praeičiai ir didesne formos laisve. Šios perspektyvios tendencijos buvo išplėtotos vėlesniuose apysakų ir novelių rinkiniuose („Pasimatymai“, 1973, „Aistrų atlaidai“, 1977), o ypač romanuose. Juose individo likimas itin stipriai susiejamas su glaudžiai jį supančios bendruomenės – šeimos, giminės, tautos – konsolidacijos ir dezintegracijos procesais. Romanai „Linkime, keliauk sau“ (1976), „Šalavijų kalnas“ (1977), „Pogodalis“ (1978), „Šermenų vynas“ (1980) savo laisva struktūra, metaforiniu stiliumi, dvasiškai aktyvaus ir etninėms vertybėmis angažuoto herojaus sukūrimu buvo opoziciški dominavusiai sovietinės stambiosios prozos linkmei. Rašytojai Petras ir Povilas Dirgėlos apdovanoti Žemaitės literatūrine premija. „Netikėtai suartėjęs su broliu kūrybiškai, suvokiau, kaip man dar trūksta gyvenimo patirties ir tos optimizmą teigiančios jėgos, kuria mane taip sužavėjo brolis. Tartum koks likimas - brolis gimė 1941 m. su dvyniu Petru, kuris mirė vos trejetą mėnesių prieš man ateinant į šį pasaulį. Penkerių metų brolis „pareikalavo“, kad ir mane pavadintų Petru. Jam tai buvo lyg ir dvynio sugrįžimas“ (P. Dirgėla).