Dainius Dirgėla (g. 1969) – poetas, poetų grupės „Svetimi“ narys. 1988–93 m. studijavo VU filologiją. Dirbo „Jaunimo gretų“redakcijoje, vėliau – barmenu, šiuo metu susijęs su reklamos verslu. Poezijos almanacho „Svetimi“ (1994) bendraautorius. 1995 m. debiutavo savo paties eilėraščių rinkiniu „Pavojingi žaidimai“. Iširus „Svetimiems“, literatūrine kūryba užsiima fragmentiškai. 2007 m. gruožio mėn. nominuotas kaip geriausio „Haiku Vilniui“ autorius. Kūriniai išsiskiria postmodernia kalbėsena, mėginama laužyti formaliuosius ir idėjinius poezijos stereotipus. Visi eilėraščiai parašyti verlibru, žodyne dominuoja kultūrinės erdvės atributai. Temos klasikinės – tėvynė, meilė, Dievas, istorija, tačiau jų prasmė dažniausiai desakralizuota. „ką turėčiau įrodyti jeigu / žodžiai vienodai priklauso / visiems / ir kiekvieno valia su jais žaisti / kaip nori / kaip galėčiau kaip nors prieštarauti / jei jau žinote kas / yra ta poezija / o aš vis dar ne / beje švinta / tai aš gal jau eisiu“ (Dainius Dirgėla).
Dainius Dirgėla (g. 1969) – poetas, poetų grupės „Svetimi“ narys. 1988–93 m. studijavo VU filologiją. Dirbo „Jaunimo gretų“ redakcijoje, vėliau – barmenu, šiuo metu susijęs su reklamos verslu. Poezijos almanacho „Svetimi“ (1994) bendraautorius. 1995 m. debiutavo savo paties eilėraščių rinkiniu „Pavojingi žaidimai“. Iširus „Svetimiems“, literatūrine kūryba užsiima fragmentiškai. 2007 m. gruožio mėn. nominuotas kaip geriausio „Haiku Vilniui“ autorius. Kūriniai išsiskiria postmodernia kalbėsena, mėginama laužyti formaliuosius ir idėjinius poezijos stereotipus. Visi eilėraščiai parašyti verlibru, žodyne dominuoja kultūrinės erdvės atributai. Temos klasikinės – tėvynė, meilė, Dievas, istorija, tačiau jų prasmė dažniausiai desakralizuota. „ką turėčiau įrodyti jeigu / žodžiai vienodai priklauso / visiems / ir kiekvieno valia su jais žaisti / kaip nori / kaip galėčiau kaip nors prieštarauti / jei jau žinote kas / yra ta poezija / o aš vis dar ne / beje švinta / tai aš gal jau eisiu“ (Dainius Dirgėla).