Cvirka Petras

Petras Cvirka (1909–1947) – vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos rašytojų, realizmo atstovas. 1926 m. baigė Vilkijos progimnaziją, vėliau mokėsi Kauno Meno mokykloje, tačiau menininku netapo – atsidėjo literatūrai. 1924 m. periodinėje spaudoje pasirodė pirmieji P. Cvirkos eilėraščiai, o 1928 m. jis išleido eilėraščių rinkinį „Pirmosios mišios“, kurį konfiskavo smetoninė cenzūra. 1930 m. išėjo pirmasis novelių rinkinys „Saulėlydis Nykos valsčiuje“. 1930-1931 m. P. Cvirka dalyvavo darbininkų klubo „Viltis“ veikloje, vėliau aktyviai bendradarbiavo žurnale „Trečias frontas“. 1931-1932 m. studijavo literatūrą ir meną Paryžiuje. 1934 m. priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją, 1936 m. prisidėjo prie žurnalo „Literatūra“ leidimo. 1939 m. tapo Rašytojų draugijos valdybos sekretoriumi. 1940-1941 m. vadovavo LTSR Rašytojų sąjungos organizaciniam komitetui. 1945-1947 m. LTSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas; kurį laiką redagavo žurnalą „Pergalė“. Nors pastaruoju metu rašytojas kaltinimas bendradarbiavimu su sovietinės valdžios struktūromis, tačiau sunku nuneigti P. Cvirkos literatūrinį talentą. „Lietuvių literatūros istorijoje“ rašoma, kad P. Cvirkos kūryboje „labai ryškus nacionalinis koloritas – spalvingi gimtojo krašto peizažai, lietuvių liaudžiai būdingas kalbos ir galvosenos būdas, psichinė sandara, buitis ir papročiai“. „Jis buvo vienas žymiausių stilistų, plastiška, liaudiškai sodria savo kūrinių kalba daug prisidėjęs prie lietuvių literatūrinės kalbos ugdymo. Didelė stilistinė jo kūrinių kultūra tebėra sektinas pavyzdys lietuvių rašytojams“ (Vytautas Galinis).