simkute_lidija_jauna
simkute_lidija_jauna

 

 

***

Įėjęs spindulys
Nušvietė aukso juostą ant grindų,

Atgimsta spalvų esybė,
Atbunda lubos,
Kalbasi stalčiai ir komodos.
Rytas renkasi rūbus
Ateinančiai dienai.

 


***
Užkerėtame name
Neįprasta šviesa ir keistas kvapas
Kažką svaigino.

Prie ilgo ąžuolinio stalo
Sukniubusi meldėsi kėdė.
Spintoje slypėjo paslaptys.
Iš kažkur aidėjo
Satie: Gimnopedis.

Staiga pakilo audra,
Nukrito paveikslai.
Namų šuo sulojo,
Kai praėjo profilis,
Pridengtas šaltu žvaigždynu.

 


***
Ranka rašė sienomis.
Iki kraujo nutrinti nagai
Siekė nepasiekiamo.
Seilėmis suvilginti sakiniai
Paliko kartėlį burnoj.

 


***
Užmigusiame kambaryje
Budi paniurusi freska.
Šalia jos voratinklis
Raizgo Fra Angelico mįslę
Neatspėtuose žvilgsniuose.

Išsilaisvinę iš vilties ir nusivylimų
Atsisakę atminties,
Dalinamės dienomis be aušros ir vakaro:
Naktimis be miego,
Kūnu be Dievo.

 


***
Dienos šešėlis nusigręžė nuo ryto.
Vakaro džiaugsmas apsnūdo.

Laikas ir gamta tapo įvardžiu
Dienai pasimetusiai savaitėje.

Mano paslaptis
Luošoje eilių eisenoje:
Trapus ilgesys,
Baltas
Rankose
Plyštantis
Popierius.

 


***
Juoda anglimi piešiu šešėlius ant juodo fono,
Žiūrėdama pro tamsią miglą į baltas negro akis.

 

 

***
Sugersiu laiką,
Kad liktų tik smiltys,
Kad akinančios kopos
Ir šviesios mintys
Taptų paminklais.

 


***
Praeina rytmečiai tyri, permatomi, tušti.


Sustingusi šviesa,
Priėjusi prie lango,
Žaidžia tylos kamuoliais.
Sapnas
dvelkia toliu,
glosto pečius,
miegančias krūtis.

 

 

***
Blakstienų uždanga kaip vartai užkrito taką.
Liko naktis be pažado: tiršta, juoda.

 

 

 

***
Uždusęs rytas, palietęs kaktą,
blakstienas,
Nuslinko prie medžio.

Nustebo šakos,
Suvirpo lapai,
Išklausę monolitinį refreną.

 

 

***
Nemiga persunkta pagalvė
Dvelkia neapykanta laikui.

Tiksinčios minutės
Subėga į dienas
savaites,
metus.

 


***
Atsirėmiau į praeitį,
Vaškiniuose rėmuose
Kabančią tirpstančiose mintyse.

Išgėrusi rasos,
Prieš saulėleidį,
Atsukau laikrodį.

 

Aidai, 1980 m. kovas – balandis