simkute_lidija
NEONO KLYKSMAI
apakina
išvargintą upę
žmonės sustoję
gyvenimo greitkelyje
Surask man darbą
duok man gryno oro
palikite paukščiams erdvės
LAIPTINĖS TAMSOJE
blausioje NYC gatvėj
pasigirdo balsas
Ei, nori ušsirūkyt kanapių
kad susuktų tau galvą
raudonai dažyti laiptai
išsilaisvina iš šviesos
gelžbetoniniame
kur juodoji magija miega
ant juodos odos
baltos odos
tatuiruotos odos
ir ant skustgalvių
iš kanalizacijos
dvokiantys garai
pakilo iš miesto
verdančio vidurio
NEBIJOK
išblyškusi moterie
tu esi mano amžina sesuo -
prabilo juodis
lipdamas iš
laikydamas trimitą
Jei neduosi man pinigų
nunuodysiu tave narkotikais -
atsklido balsas
iš atsivėrusio dangaus
stogų kaminams spjaudant
amžiną ugnį
PAUKŠČIAI KLYKIA
pelenuos
jų pilnos lietaus akys
laukiančios
kada apgaubs juos
ta mėlyna tamsa
staiga žaibas perskelia
paukščio kaukolę
skrieja pilkos plunksnos
NORIU KAD IŠNYKTŲ
miesto spalvos
išnyrančios iš
automobilių vamzdžių
vasaros karštyje
nuolat dega keliai
romėnų šmėklos purškia
vandenį ir aukoja druską
JI EINA
apsirengusi
mėlynų svogūnų
žieve
medžių kaulai
kranksi žalioj saulėj
akmenų žolė
raižo laiptus
jai kopiant
kalno kaulais
SUPLYŠĘS AITVARAS
medžio viršūnėj išvydo
apdriskusią lėlę
prie medžio kamieno
muilo burbulai
vaivorykštauja kapuose
sustingusioj gamtoj
mes sėdim ant tvoros
pakilus nerimui
jaučiam užmirštų veidų
virpulį
bijodami nežinomo
nurašyto sapne
ŠIAME BE VIETOS TEATRE
užmirštame savo eiles
suklumpame vaidmenyse
iš praeities ir dabarties
bežiūrėdami į plojančius
dūsaujančius klausytojus
DEBESYS NUSILEIDŽIA
niūriam rudeny
vėjas išdraiko
knygos lapus
nejaukus klyksmas
perskėlė veidrodį
stiklo šukės
išsibarsto sienose
SAULĖS NUGLOSTYTOS
Kalkutos sienos
kur kaminai sukasi
ir dirbtinis juokas
raižo kūną
esu davusi lietų
gavusi lietų
ateinančiam lietui
KAI MIRŠTAME
daugelį sykių
ir gyvename
daugelį gyvenimų
užmirštame
kuris buvo kuris
ir
kas buvo kas
kartais
užsimiršę
prisimename
MANO MOTINA*
sėdi
ir stebi
raudonus eukaliptus prie upelio
praeivius su šunimis
prieš daugelį metų
sodintas rožes ir krūmus
ji linkteli galvą
korelos klykia
kukabaros kvatojasi
ji girdi
lakštingalos giesmę
savo gimtajam kaime
____________________
* gegužės 20 d. mirė mama
Literatūra ir menas, 2004-06-25