Psichedeliška dilema

 

Su manim negerai:
aš manau,
kad esu apelsinas.
Užsidaręs kambaryje
tupiu kampe
vienišas
ir bijau
žmonių.
Bijau,
kad manęs
nepajudintų,
nes pavirsiu
į sunką.
Prieš metus
buvau visai
normalus.
Prieš metus
buvau
citrina.


Rimas Vėžys. Šešėliai veidrodyje. – Illinois: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 2002.


 

 

Atsakymas

 

Per amžius
į Dievo ausį
žmonės zirzia:
kodėl aš,
kodėl mane,
kodėl, kodėl
be perstojo
kodėl?

 

Ir vieną
audringą dieną
nežinia
ar iš viršaus
ar apačios
pasigirdo
susierzinęs
griausmingas balsas:
kodėl ne?

 

Rimas Vėžys. Šešėliai veidrodyje. – Illinois: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 2002.


 

 

Klausimo likimas

 

Kyla klausimas
kodėl jis kyla
ir ar iškilęs
nukrenta ten pat
iš kur iškilo
ar kyla
vis aukštyn?
Gal klausimą
vertėtų
pririšti
prie grandinės
kitaip jis
kils ir kils
kol erdvėje
visai pradings
tartum svarus
filosofo bezdalas
uragane.

 

Rimas Vėžys. Šešėliai veidrodyje. – Illinois: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 2002.


 

 

Laiko analizė

 

Šiame
(galbūt ir aname)
pasaulyje
mes egzistuojam
kažkur
tarp sekundės
ir amžinybės
paklydę.
Kadangi sekundė
yra nulis
prieš amžinybę
o amžinybė
susidaro
iš daug sekundžių
amžinybė
taip pat yra nulis
ir mes egzistuojam
tarp dviejų nulių
analitiškai
iškastruotam laike.
Bet nesirūpinkim
jei šioj analizėj
suklydau
tai nesvarbu:
aš analitinis
iškrypėlis esu.


Rimas Vėžys. Šešėliai veidrodyje. – Illinois: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 2002.

 

 

Žvaigždžių medžiotojas

 

Ant mano
namo stogo
tinkleliu
kaip drugelius
aš gaudau
krintančias žvaigždes.

 

Kodėl aš
jas gaudau?

 

Kadangi
jau per senas
gaudyt
kylančias žvaigždes…

 

Rimas Vėžys. Šešėliai veidrodyje. – Illinois: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 2002.

 

 

Trumpai ir drūtai

(Beveik brazdžioniškai)

 

Šaukiu aš tautą
Mafijos užguitą
Atgal man šaukia:
Atsipisk!

 

Rimas Vėžys. Šešėliai veidrodyje. – Illinois: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 2002.