Multithumb found errors on this page:

There was a problem loading image http://www.tekstai.lt/images/stories/reklama/kaziliunaite%20pirmoji.jpg
There was a problem loading image http://www.tekstai.lt/images/stories/reklama/kaziliunaite%20pirmoji.jpg

kaziliunaite pirmoji.jpg        Tai nebe žodžio ir net nebe vaizdo poezija, o intensyvaus judesio postpoetika. Tokioje poetikoje visiškai išsilydo logika ir prasmė, o tapatybė suėdama su visomis ašakomis. Dažnai kartojami ištiktukai, visokiausi niurgztukai, rėktukai ir urgztukai primena dieviškai vaikišką dadaistų veblenimą. Tokia poetika svaigina atvirumu ir neužbaigtumu, pasakojimo linijos nuolat plyšta ir trūkinėja, o siužeto dėstymas primena minėtosios porelės šakniastiebį – rizomą: teksto ataugos jungiasi nepaisydamos jokių gamtos dėsnių ir tvarkos, ant balto lapo vyksta tikra intelektualinė orgija – tai chaosas išsijuosęs myli erosą ir atvirkščiai. Apie tokią poeziją sunku kalbėti, apie ją sunku ką nors pasakyti, apie ją sunku išvis ką nors ištarti. Ji nepasiduoda jokiai įžvalgų logikai ir literatūrologinio kastravimo įrankiams, slysta per tarpupirščius ir drimba atgal į savo žiomenis, žodžiai apie ją veliasi ant mano liežuvio galiuko, ten ir lieka – sustingę ir neištarti. (CASTOR&POLLUX)




arbatos gėrimo ceremonija
 
1. nori ant puoduko?
noriu
nori po puoduku?
noriu
 
2. nori ant puoduko?
noriu
nori po puoduku?
nelabai
 
3. nori ant puoduko?
nelabai
nori po puoduku?
noriu
 
4. nori ant puoduko?
nelabai
nori po puoduku?
nelabai
 
5. noriu
ant puoduko?
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
kardio–grama
 
visos akmeninės
galvos įėjo istorijon
per isterijas
 
tu atvirkščiai –
nori eiti
iš tos tylos
kur kiekvienas šapas
belangėje turi rėmą
 
kur geriausieji nuskaidrėja
stiklo gamybai
akvariumui
 
ten
bananžuvės žiaunose
medžioja italikų gentys
 
varginga mūsiškė –
basos moterys
vaikai sulopyti
trūksta vienam oro
nosies ar rankos
kitas bulvių lauke tėvą
laidoja, kad rudenį nukastų
trigubai mylintį derlių
 
žvyneliai
berneliai auksaplaukiai visi
gražu pažiūrėti
ant kranto kimba
o čia džiunglės
čia visi su visais viską
 
liko 3 norai
 
taigi.
 
poetas sėdi
prie nebaigto eilėraščio
ant namo numeta bombą
sėdi prie
sprogusio eilėraščio
ir netiki
 
imi pieštuką
lapą braukai
jis tampa dar tuštesnis
 
neatrastos šalies žemėlapiai
kartografas piešiantis kelią
per kalnus ir jūras
per vėjų rožę
link savo kapo
 
tai kardio–grama
improvizuotas seismografas
lai kinai eina po velnių
būsiu vulkanas
bu.
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
ė
 
ab laiptinėje karas –
laiptai bėga aukštyn
nuo pašto dėžučių
diena gauna vardą
jame šmėklos
skalbiasi baltinius
 
ab laiptinėje narcizas
priglunda prie šaltos sienos
ir ilgisi ežero
sara, žinau, kad girdi kaip
jo alkanos raudos šokinėja
iš penkto aukšto į lėtą
 
ab laiptinėje maras
mato regėjimą –
radęs soliariumą kalanta
nebeišeina – deginasi –
o vaikai miršta ir keliasi
čiuožinėja laiptais, kad
nepavėluotų mokyklon
 
ab laiptinėje vyrai
grandininiais šarvais
vis dar ieško šlovės
bet neranda tavęs ar manęs
ir jei paklaustum –
gyvenu gerai
 
tik bijau tų aklų vištų grandinių
siūlančių reinkarnuotis į
taškelį tą mažą taškelį
ant ė raidės
 
galbūt tai daug ką nustebintų
bet ab laiptinėje niekas nesistebi
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
jūsų sąskaitos likutis nepakankamas
 
daunės žuvys sulipusios
statinėje viena ant kitos
bando įžvelgti DIDELĘ prasmę –
išsiskaičiuoti poriniais neporiniais
pasiporuoti iškišti snukelį
daugintis mažintis susidėti
viską siųsti velniop
atsiimti visas chromosomas
garsiai išdainuoti išvapėti iškūkčioti
„trisomija mano sese“
 
ta melodija
tarsi stotelė ties 21–ąja
tarsi Janonio aikštėje besimėtantis
talonėlis ar daugiakalbės
moters dvejonė:
kuria kalba apraudoti
savo mirštantį vyrą?
 
„trisomija mano sese“
nepaleidžia neatleidžia
krato galvą
kai bandai teisintis – prunkšteli
 
daunės žuvys sulipusios
statinėje viena ant kitos
bando suvokti DIDELĘ prasmę –
įmesk tai
kengūros sterblėn
lai šokuoja toli toli
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
moliuskas
 
jūreivis serga jūra
jo žmona jūros liga
o bulimija sergančios pandos
mielai juos apvemtų
lietum ir bambukais apmėtytų
tas lietus tai mano provincija
su dulkėtais keliais nes
priešginos mums patinka
ten prie tilto varnalėša suplasnoja
nutrūksta nuo koto ir lekia bėga
oro purslais tarsi nemunas lietųsi
į lizdą kuris dar minty
alkani pusvalandžiai kelia snapus
nuo padvėsusio laikrodžio
> pridenk jį pirštine < nuo kelio
dulkėto kelio rodyklių ir ieško naujos aukos
 
taip ir sukamės taip ir verčiamės
taip ir verčiamės per galvas
net kopėtėlių neprireikia
pirmas antras – dešimtas puslapis
kol galvos apsisuka nusisuka
milžinę galvą nusuka o
titanas apleidžia titaniką
nes kojos asfaltui alergiškos
mirė nepasikonsultavęs su vaistininku
kuriam atsirišo sportbatis ir į jį
įvertas liežuvis
ir į jį
titanai apleidžia titaniką.
 
dugne žila moteris be perlų vėrinio
nes priešginos mums patinka
ta sena teta niekada nedainuodavo
man lopšinės ta sena teta
visada dainuodavo lopšines
 
> šis moliuskas didelis
milžiniškas kvadratas
2cm – 2cm – 2cm – 2cm
nardo draustiniuose
kad jį sureikšmintum
kaišo už ausų nuogirdas
girdo lelijas
nugirdo ir pasmerkia
 
reta rūšis reta reta
aristokratiška
mėlynkraujė
 
nevalgoma
2cm – 2cm – 2cm – 2cm
kad jį sureikšmintum <
 
ir visi kiti čiūčiavimai
aaa–a aaa–a pupa ir visi kiti
neapsigauk brolau nesuvalgyk kalmaro
perlu vėriniu pasidabinusio kalmaro
jo švarkas pilkas ir kaklaraištis kilpinis
todėl tas vyrukas turi teisę sakyti
tavo batai kvadratiniai o moliuskai suvalgyti
likimas toks sukarpytas
bla – bla – bla – bla – bla
 
niekas tavęs neperskaitys
mano nuostabioji eilute
tu tokia pat geniali kaip filmų
apie indėnus titrai kuriuos
kaip žinia visi taip mėgsta
nuskalpuosiu tave mano brangioji eilute
apstumdysiu spurdančius ir tavęs neliks
niekas tavęs neperskaitys mano mieloji karpute
puošianti raganos nosį – pelenais virto
 
salamandra fenikse škėma
kaip indė našlė susideginsiu
apstumdysiu spurdančius ir tavęs neliks
turėjo sielos po savo ąžuolą
dabar jos ten stumdosi netelpa stovi eilėj eilutėj
 
mielasis
mielasis žmogau
jei tu esi daugiavaikė šeima
jei vakar iškosėjai 100 savo vardų ir neradai manęs
yra tik viena išeitis –
I T A K Ė.
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
aukcionas
 
taip
truputis vandens
parduota!
žmogui raudonu kaklaraiščiu
 
gatvėse ramu – vakaras
bet hesse scenarijaus nekartosim
 
turim naują
 
jungas įkuria smuklę
pavadintą „protas“
vėliau – didelį tinklą
visi geria valgo ir šoka
po to nori eiti namo
bet negalima trinktelti durimis
ir pamiršti mirštančios motinos
negalima išprotėti
 
štai
mano turtas grobstomas
aš gnomas su aukso puodu rankose
su užgesusia žvaigžde kaktoje
tiriamai uodžiantis laiką
 
galima ar negalima?
 
aš volungė
ant strazdo peties
o tu?
ir niekas
niekada nesiskirs
 
valhala
trinkt
valhala
 
baldų parodos niekada
nevadinkite „baldai“
 
tai turto dalybos –
burgundijos piemenukai
žaidžia kauliukais
parkuose kvepia alyvos
ichtiandro ašaros netampa ašaromis
nes verkti po vandeniu skauda
 
taigi
niekada nekvieskite a. k. šokti
 
parduota!
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
nx
 
galvoje turiu vorų gyvačių aukščio
ir dar kelias uždaras patalpas vietoje smegenų
tai vieta kur
nei iš šio nei iš to
pilna griaučių knarkimo
o moterų nebereikia gaudyti nes
jos – keptos pelės
ir šarpėjus kankinančiomis
odos ligomis nesiskundžia
vadinasi braukia laidus
aš čia viską žinau
nes pati nupiešiau
laidai mėlyni todėl geriau patylėk
 
02. 00 Vilnius – Kaunas
04. 30 Vilnius – neKaunas
05. 20 neVilnius – Kaunas
23. 00 neVilnius – neKaunas
 
visos savaitės su pagreičiu
visi pagreičiai skatina trauktis
ten kur galvos apaugusios kiviais
dietine kola senatve ir
laikrodžiai rodo
skorpionus dykumos krašte
apraudančius viską kas liūdna
 
karavanai nelaukia
atspindžiai nuodija
o stotelės įkanda
p. gregas tampa munistu
negalima tikėti niekuo ir
pasitikėti visais būtina
 
mano pavaduotoją atleidžia
ir ji atleis
kai sužinos
jog veidrodžius atgabeno
tik kryžiaus žygių metu
o man niekas nemoka
nes aš nieko nemoku
ir šarpėjai niekada neturėjo
sąskaitų banke kuriose
gyventų keptos moterys pelės
23. 00 kiekvienoje jų
tik po penkiasdešimt dvi
sėdimas vietas o stovėti nepadoru
 
aš čia viską žinau
nes pati nupiešiau alėją
kur kiekvieną medį rasi
pilną vaiduoklių
 
abstraktus derlius
bet abejingų nelieka
kai moterys braukia laidus
ir sako
– galvoje turiu vorų
todėl geriau patylėk –
 
kai moterys keptos pelės
kai jos troleibusai
ar raudantys skorpionai
abejingų nelieka
net vaiduokliai lipa iš medžių
ir sako
– nx –
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
bingo
 
einam į modelius
aš tave palydėsiu
einam i lėktuvėlių modelius
į šviesią šviesią ateitį
padėkoti edisonui
einam mano prote einam
 
lai prasideda šou
 
įjunk savo loginį mąstymą, žąsie
tu – ne lėktuvas
įjunk savo loginį mąstymą, triušiene –
šiandien norisi ilgėtis visomis pozomis
 
1. KODĖL XIII A. PRADŽIOJE KILO POREIKIS
VIENYTI LIETUVOS VALSTYBĘ?
2. KAS LĖMĖ PIRMOJO LIETUVOJE
KARALIAUS MINDAUGO STAIGIUS
POLITIKOS VINGIUS?
3. KAIP VERTINTI MINDAUGĄ IR JO POLITIKĄ?
 
einam mano prote kartu einam –
kiklopai matyti abiem akimis gali
tik būdami dviese
o
vaikai jų akiduobėse
aptarinėja perversmą
neužsimindami apie
žmogžudystės įrankį –
 
            abc def
ghi        jkl            mno
pqrs     tuv            wxyz
 
lai prasideda šou
 
visi karaliai išsirikiuoja greta
damos kūkčioja prisimindamos
berniuką bingo!
žuvies akimis
 
tu vaike gulkis ant scenos
ir mirk
taip bus paprasčiau
 
fakelai nedega
akrobatai nusimeta blizgias drapanas
ruošiasi poilsiui ir niurna
 
einam mano prote einam
 
į rojų kabutėse ir kituose skyrybos ženkluose –
ten visa buvo atskirta
o medyje mačiau ką tik nudažytas sūpuokles ir inkilą
hoy       hoy            hoy
ten supasi klausimas
tas amžinas klausimas
apie bingo!
 
lai prasideda šou
 
lai kaunasi matadorai
linksi jaunos fleitininkės
cirkuose dviračiais važinėja beždžionės
melodijos paima šyvą už rankų
ir nuveda į olimpą
 
lai melodijos tampa mintimis
o mintys melodijomis
 
einam mano prote einam
 
aplenkdami tai kas geltona
ir leidžiama
klausydamiesi vaikų, melodijų
amžino klausimo (ir atsakymo) bingo!
 
4. APTARKITE PATEIKTO PAVEIKSLO
PERSONAŽUS: KĄ SAKO JŲ LAIKYSENA,
ŽVILGSNIS, VEIDO IŠRAIŠKA?
 
žvakės dega žemynliepsna –
tai saulė
vaškas varva žemyn –
tai mirtis
tu vaike gulkis ant scenos
lai kaunasi matadorai
 
atsisega delnų užtrauktukai
ir skraido išnykę paukščiai
laisvėn ištrunka daugybė praėjusių popiečių
kartojančių vyrą žuvies akimis
 
hoy       hoy            hoy
 
5. KAIP SUDARYTA TILAKOIDO MEMBRANA?
 
einam mano prote einam
lai prasideda šou
akrobatams nusimetus blizgias drapanas
nuliukas nuliukas nuliukas
įstrižainės pradžia kairės viršuje
o pabaiga –
schizma
nuliukas nuliukas nuliukas
krenta iš inkilo
 
lai prasideda šou
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
1,5 eilėraščio
 
esi kokainas
sukvėpuosiu tave valgantį miegantį basą
nes klumpės uždusintų
sakysiu mažai
kad tikėtum daug ir tikėsi
skaudžiausia būti stipriausiu vados jauni –
kliu
skaudžiausia BŪTI ir viską suėsti
aš žadėsiu daug
kad tikėtum mažai, bet tikėsi
nevarysiu tavęs į kiaules
neliepsiu tau pykti ant medžio
nes žmonės vaisiaus nori labiau nei tavęs
nes žmonės demonų nori labiau nei tavęs
o jie b z z z z z
o jie kaip bitės
sugels mus romėniškais skaičiais
 
vadinu tai renesansu
jis suėda visus pėdsakus
ir neskamba žadintuvas
nei mano
nei tavo
nei laikrodžio
JAU METUS
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
dare il gambetto
 
vakaras...
o daugiau apie maliariją
negirdėti
tad jei staiga parduotum sielą
ir nusipirktum toną žirklučių
nežiūrėk žemyn galvok apie            e4 e5
tai hirosima
du lordai tamsią naktį
 
– ar dar liko arbatos?
– pasimatuok mano švarką
 
Rc4    Žf6
d3       c6
Rg5    h6
Rf6      Vf6
Rb3    a5
a3       Rc5
Žf3     d6
Vd2    Re6
Re6    f–e6
o–o     g5
h3       Žd7
Žh2     h5
g3       N–18
 
vakar rašiau nors iš tiesų
noriu žudyti keltininkus
gal daugiau niekas nemirtų
 
sudeginti visas knygas apie mitologiją
gal tai kalorijos
sūnų pavadinsim kiuvjė
 
mintis = gyvūnas
 
rankos šiurenančios tavo plaukus
kai esi
vienui vienas
raktas į visada šalį
kai spynos prakeiktos teisybe
pridek
tarė tas kurio kraujagyslės – visi elektros laidai
tau teko
man neįdomios jūsų paslaptys
tas bilietas
tau užteks formalaus labas
 
– o galima?
– galima
 
jie kalbasi antausiais
ten potvynis
ten atoslūgis
jei kurį nors ir nusirengsi
bus šalta
 
– galima?
– ogalima
 
jūs man panašus į vienuolyną
su laiko bomba?
taip
atlik jai išpažintį tik pabandyk
ir pažiūrėsim kam čia labiau reikės
atleidimo moteris
melsva skrybėlaite
 
– jam visai nereikėjo išmirti
– dar liko arbatos?
 
ataisosi
btaisosi liemenėlę
rbaisus safaris kuriame vietoje ginklų veriasi dangūs
afroi froi froi froi froi froi froi froi froi froi froi froi
oar tu čia buvai?
mdėmė
asantdėmė
sžinai ką?
 
varnos skraido toliau
 
prisiminiau
kaip vakar
mums baladojo
į duris
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
senas horoskopas
 
sulopė io
išmetė io
sulopė
 
milžinas takso galva
krato šampūno buteliuką
 
o iš ten
kelios dienos
sumišusios su negyvų
skruzdžių kūneliais.
 
            aktas
 
o iš ten
apdaikas džoisas mileris
ar kitas bereikšmis praeivio
mirk. t
 
tada
viskas slegia visus
o gravitacija tėra terorizmas
ji turi čiuptuvėlius ir ataugas
kurios tave laiko prie žemės
vis atauga atauga
ir laiko
kad spėtum suvokti
jog nešti vėliavą ant kurios
ovidijus peri chimerą
nėra garbės ženklas
 
ir žuvęs mūšio lauke
visada gali nukeliauti į hadą
 
paskui:
 
a) ir t. t.
b) ir t. t.
c) ir t. t.
d) ir t. t.
e) ir t. y.
f) ir t. t.
 
paskui:
 
a) 0
b) graži
c) metafora
d) kai
e) bijai
f) kartotis
 
paskui:
 
a) išmetė io
b) sulopė io
c) išmetė
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.
 
 
 
mirusi žana vis labiau primena gyvą varlę
 
sekmadienio rytą
atsiranda drakonas
ir sukelia neramumus
visoje karalystėje
 
kiminai dairosi nuotakų
kiminai užkalba penkeriems
metams šiaudinę baidyklę
 
pelkės tebūnie atsakas
o dangus – nosinaitė
čia tylu tylu
nuotaika „geros dienos, geroji diena!“
ir drugeliai keisti
 
violetiniai
drugeliai
 
trukdo paprasčiausiai kvėpuoti
 
jie tirštėja be garso
ir prišaukia laiką
 
žana, pridenk ranką
nuo saulės
 
bet viskas veltui
pats ponas D. turi
ilgąją pertrauką
 
bet viskas veltui
senelių namams priklausančiam sode
pjauna žolytę –
tai kleptomanija
 
ji bando eiti namo
 
bet
 
tai ne jos namai
tai ne jos namai
tai ne jos namai
 
tirštėja be garso
 
Kaziliūnaitė, Aušra. Pirmoji lietuviška knyga: Eilėraščiai. – Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007.