ak

nupieštas tas zebras
nupieštos kojos auskarai bei ramentai
ant jų stovi laukas
dryžuotas apkrėstas manim
nors koks ten iš jo laukas
šaligatvis vien
o tavimi važiuoja mašinos
tavimi romos imperatoriai
aš šalia bet ne visai
aš labai bet nepakankamai
nereikia. reikia. nereikia
mašinos raupsai niežai
ir visa tai dėl ko
verkdavai prieš miegą
su kokia meile
rusės motinos nušauna savo vaikus
su kokia meile
kulka palieka šautuvą
prieš miegą.
nenuostabu kad esu šaligatvis
mažame miestelyje kad tai ką
jaučiu tėra žolės augančios
pro plytelių plyšius[jie retai būna
prižiūrimi - bet pasitaiko] todėl
dar nenuostabiau jog kartais
nieko
nieko nejaučiu.
jog kartais
reikia. nereikia. reikia
šiandien ta diena
kai mano motina rūko
kremlius be vado o aš
be taikos arba atvirkščiai
ak nereikia!
išnešiojo išnešiojo tobulą pyktį
it vaikas naktį paslapčia
išdaužęs žaislų parduotuvės vitriną
ir radęs ten seną bezdantį ir aklą
homerą

gimiau.



eilės (ne prekių, ne)

čia daržas čia vaikas čia plaukas čia
čia biblioteka?
man prašom knygą
geografija, na žinot
apakau nuo arabeskų
šį rytą nusprendžiau
mes du eunuchai
mylintys vieną iš sultono žmonų
žaliai apsigobusią pačią jauniausią
paskui prisiminiau
tai pusryčių metas tai šventoji trejybė
man prašom knygą
geografija, na žinot
ir prasideda.
mano žemė laikosi ant 5 delfinų
užspringusių šyvos žiedu (jį
dovanojo kaunietis)
mano žemė pilna daiktų
daiktų apaugusių mažom rankytėm
ugnies žemė laikosi ant ugnies
ant degančio krūmo apreiškimo
mozei gabijos kaklo –
pabučiuok jį.

tarpdanty sėdi karaimas
tabaluoja kojom
minta senų gyvenimų nuotrupom – – –
balandžiais



moliuskas

jūreivis serga jūra
jo žmona jūros liga
o bulimija sergančios pandos
mielai juos apvemtų
lietum ir bambukais apmėtytų
tas lietus tai mano provincija
su dulkėtais keliais nes
priešginos mums patinka
ten prie tilto varnalėša suplasnoja
nutrūksta nuo koto ir lekia bėga
oro purslais tarsi nemunas lietųsi
į lizdą kuris dar minty
alkani pusvalandžiai kelia snapus
nuo nugaišusio laikrodžio
> pridenk jį pirštine < nuo kelio
dulkėto kelio rodyklių ir ieško naujos aukos

taip ir sukamės taip ir verčiamės
taip ir verčiamės per galvas
net kopėtėlių neprireikia
pirmas antras – dešimtas puslapis
kol galvos apsisuka nusisuka
milžinę galvą nusuka o
titanas apleidžia titaniką
nes kojos asfaltui alergiškos
mirė nepasikonsultavęs su vaistininku
kuriam atsirišo sportbatis ir į jį
įvertas liežuvis
ir į jį
titanai apleidžia titaniką.
dugne žila moteris be perlų vėrinio
nes priešginos mums patinka
ta sena teta niekada nedainuodavo
man lopšinės ta sena teta
visada dainuodavo lopšines

> šis moliuskas didelis
milžiniškas kvadratas
2cm - 2cm - 2cm - 2cm
nardo draustiniuose
kad jį sureikšmintum
kaišo už ausų nuogirdas
girdo lelijas
nugirdo ir pasmerkia

reta rūšis reta reta
aristokratiška
mėlynkraujė
nevalgoma

2cm - 2cm - 2cm - 2cm
kad jį sureikšmintum <

ir visi kiti čiūčiavimai
aaa-a aaa-a pupa ir visi kiti
neapsigauk brolau nesuvalgyk kalmaro
perlu vėriniu pasidabinusio kalmaro
jo švarkas pilkas ir kaklaraištis kilpinis
todėl tas vyrukas turi teisę sakyti
tavo batai kvadratiniai o moliuskai suvalgyti
likimas toks sukarpytas
bla - bla - bla - bla - bla
niekas tavęs neperskaitys
mano nuostabioji eilute
tu tokia pat geniali kaip filmų
apie indėnus titrai kuriuos
kaip žinia visi taip mėgsta
nuskalpuosiu tave mano brangioji eilute
apstumdysiu spurdančius ir tavęs neliks
niekas tavęs neperskaitys mano mieloji karpute
puošianti raganos nosį - pelenais virto

salamandra fenikse škėma
kaip indė našlė susideginsiu
apstumdysiu spurdančius ir tavęs neliks
turėjo sielos po savo ąžuolą
dabar jos ten stumdosi netelpa stovi eilėj eilutėj

mielasis
mielasis žmogau
jei tu esi daugiavaikė šeima
jei vakar iškosėjai 100 savo vardų ir neradai manęs
yra tik viena išeitis -
I T A K Ė.



– kaip skanu – kaip tragiška –

tu ne mokykla miestas vardas ar pavardė
darbas laisvalaikis nutylėjimas
ne kvapas akys mintys ar balsas

tik ašara
nuo gervuogėmis
apaugusios budos
statulos


– kaip skanu – kaip tragiška –

eilėraštis apie mergaitę valgančią vorus
eilėraštis apie berniuką ir jo paukščius

laikas miegoti


tik tiek mums teliko

laikas gervuogių krūmais
supančios tavo kūną
dygliai įsirėš giliai į odą

žaizdos pūliuos smirdės
šnekučiuosis tarpusavyje apie
tvaną juodai violetinės uogos
bus sutraiškytos

laikas miegoti


o šeštadienio rytą
vienintelė mano problema

kad tavęs nepardavinėja turguje
kad tavęs neskina it vaistažolių senutės
nedžiovina

kad tavęs nesveria
kad tave sveriu

tik tiek mums teliko

žinojimas –

moters sudužę nagai
laimės neneša
išdrasko smegenis
 
abejonė –


noriu undinės akvariume
o mylimas kramto
auksinę žuvelę
 
šis vakaras aprengtas šilkais
pincetu išpešiota tyla

burtažodis staugiamas vilko – – –


masgyvenimasgyvenimasgyvenimasgy...


ne kvapas akys mintys ar balsas
ne tu

ereliui sugirdžiau budos ašarą
ir jis skrenda, tačiau...........................
................................................................
.......... B...................................................
................................................................
.................... A.........................................
................................................................
............................. I.................................
................................................................
..................................... G........................
................................................................
.............................................. T................
.................................................................
..................................................... A.........
.................................................................
.................................................................
.................................................................



chemikui pms

seras pižamoje
neištvertų

seras pižamoje
neištvertų

seras pižamoje.

jei turėčiau žmoną –
ji būtų frigidiška.

jei – vyrą –
irgi.

jūsų mėgiamų grupių
vokalistai jau mirę – – –

atlojo visą pilnatį
sau iš skrandžio

ketvirtą dieną kai
vyšniuko vyšnios
neskrenda į avilius – – –
meilė cheminė reakcija?

tuomet kupidonas už ją
nusipelnė nobelio
arba į akį

mano kraujas –
mano mintys.

bėga bėga bėga

priešai ir draugai sako

gyvenau dėl tavęs

kvėpuoti ir šikti dėl kito –
apgailėtina

gyvenate dėl manęs?

nusišaukit!

dramaturgo žmona
pagimdė barsuką

žiūrėjau ir netikėjau – – –

pagimdė lindėti urve

o dramaturgas laimingas
turi dabar apie ką
rašyti
negyventi

– barsuk barsuk
– nusišaukit

persipjovė mintis veną.

kiekvienas žmogus pristatytas –
nelaimingų gatvių

dezertyras – prezervatyvas
skamba panašiai
o reiškia tą patį

kiekvienas barsukas –
superka metalo laužą

nebemadinga rašyti laiškus

einšteino
sėkmės formulė – – –

laik-raščiai
laik-raščiai
laik-raščiai
po vokais

seno tualeto
laimės formulė – – –

laikraščiai.

esi nelaimingas?
nusirašinėjai per chemijos pamoką?

nusišauk.



gelta

mes bermudų trikampiai –
keičiamės skraidančiom
lėkštėm

vaidenamės vieni kitų
koridoriuose

surandam save
ir perskaitom:

kareivis – ne žmogžudys
ne beprotis – poetas

ir viskas po senovėj

žali –
tampa geltonais

moterėlės mažuose
miesteliuose krypuojančios
iš grožio salonų

piktos dvasios
šokančios ant gyvo
menininko kapo – – –

T U O K I T Ė S

man regis
pasaulio pabaiga
jau išėjo