tekstai.lt

Agnė Biliūnaitė. „Sintezija“ – meno sąjūdis, teigiantis menų bendrystę (2008)
Juodrastis-Nr2.indd


biliunaite
biliunaite
Gegužės 26 d. Vilniuje, Prancūzų kultūros centre, buvo pristatytas pirmasis įvairius menininkus jungiančios grupės „Sintezija“ DVD, kuriame atsispindi per dvejus metus nuveiktų darbų gausa ir platus idėjų spektras - poezijos skaitymai, muzika, performansai, filmai, šokis ir net trumpametražės operos. Apie „Sintezijos“ užgimimą, įvairių menų susitikimą bei pirmąjį DVD kalbamės su viena šio sąjūdžio dalyvių, poete Agne Biliūnaite.

 

Kaip Jūs patys apibūdinate „Sinteziją“ – tai projektas, bendraminčių sambūris, meno sąjūdis, dirbtuvės ar kažkas visai kito?

 

„Sintezija” prasidėjo tarsi koks impresionistų išėjimas į gamtą – grupė jaunų poetų, kaip žinia tradiciškai priklausančių vienai uždariausių ir intravertiškiausių menininkų bendruomenių, apsisprendė sulaužyti menų barų sienas ir pamėginti dirbti ranka rankon su kompozitoriais ir video menininkais. Pradžioje teko daugybę kartų susidurti su abejone, nesusikalbėjimu, bet žodis po žodžio ir šiandien mes jau galime džiaugtis bendrumo jausmu, savaime augančiu ir besiplečiančiu judėjimu.

 

„Sintezija“ - tai meno sąjūdis, teigiantis atsigręžimą vienų menų į kitus. Šiandien „Sintezijos“ projektuose dalyvauja daugiau nei penkiasdešimt skirtingų sričių menininkų, kaip antai poetai Žilvinas Andriušis, Agnė Biliūnaitė, Dainius Gintalas, Gabrielė Labanauskaitė, Antanas Šimkus, Julius Žėkas, videomenininkai Akvilė Anglickaitė, Virginija Apšegaitė, Urtė Budinaitė, Justina Christauskaitė, Vitalij Červiakov, Jūratė Gačionytė, Laura Grabštienė, Jonas Lozuraitis, Virgis Malčius, Dainius Meškauskas, Daumantas Plechavičius, Jonas Tertelis, Remigijus Venckus, Aistė Viršulytė, kompozitoriai ir muzikantai Sergejus Cyplakovas, Antanas Dombrovskij, Vladas Dieninis, Raimondas Jaroševičius, Lauras Jokūbpreikšas, Rita Mačiliūnaitė, Mykolas Natalevičius, Albertas Navickas, Aivaras Ruzgas, Jonas Sakalauskas, Kipras Šumskas, Rūta Vilkauskaitė, šiuolaikinio šokio kūrėjai Jakaterina Deineko, Andrius Pulkauninkas, Benas Šarka, ir kt.

 

Pasaulyje toks reiškinys kaip menų sintezė yra plačiai naudojamas turbūt jau ne vieną dešimtmetį. Kaip, Jūsų manymu, išnaudojama menų sintezė Lietuvos kultūriniame gyvenime?

 

Lietuvoje vis dar per daug gajus tikėjimas, kad jei esi menininkas, tai esi genialus visose srityse, jei dainuoji, tai kažkodėl reiškia, jog gali rašyti tekstus, kurti muziką ir net videoklipą. Išimčių būna, bet tam jos ir išimtys. Tuo tarpu „Sintezijos“ aukščiausia kūrybinė siekiamybė – skirtingų meno sričių profesionalų bendras kūrybinis procesas ir daugiabriaunis esminės minties perteikimas. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad menų sintezė Lietuvoje vis dar labai retas reiškinys, dažniausiai kylantis iš asmeninių draugysčių. Tuo tarpu „Sintezija“ siekdama menų sintezės buria žmones, kurie ištvėrę bendrą kūrybinį procesą priartėja taip arti, kad tampa draugais.

 

Pradėjote nuo poezijos, muzikos ir vaizdo, o dabar dalyvavote sukuriant ne vieną operą, įvairiuose performansuose. Kaip toli galima eiti su „Sintezija“?

 

Taip, dalyvavimas kuriant trumpametražes operas buvo didelis ir įsimintinas projektas, apjungęs visą tai, ką darėme iki šiol. Tačiau be ankstesnės patirties nebūtų taip lengvai atsiradę ir operos. Mūsų grupės „Sintezija“ pavadinimas jau kartais imamas vartoti kaip bendrinis žodis, ir tai rodo jo universalumą ir gyvybingumą.

 

Kur prasideda ir kur baigiasi Jūsų eksperimentas?

 

Eksperimentas prasideda tą sekundę, kai susitinka du skirtingų sričių menininkai ir pirmą kartą pažvelgia vienas kitam į akis. Čia prasideda ilgo, kartais sunkaus, bet visada įdomaus ir nustebinančio vienas kito minčių ir užmanymų perpratimo eksperimentas. Kuo daugiau skirtingų menininkų apsisprendžia eiti bendro meninio tikslo link, tuo didesnis eksperimentas ir tuo labiau nenuspėjama trajektorija gali viskas išsivynioti. Kur baigsis „Sintezijos“ ieškojimai dar negaliu pasakyti, kol kas erdvių ir sričių, kurios prašosi dialogo ir polilogo yra labai daug.

 

Kodėl šiandien tokia įdomi tampa menų sintezės idėja? Tai vieno žanro ribų praplėtimas? Tačiau gal tokiu būdu pataikaujama potencialiam vartotojui, kuris pripratęs prie judančio vaizdo ekrane tiesiog nebegali pakelti, ištverti elementariai skaitomos poezijos?

 

Šiuolaikinis žmogus, gyvenantis nuolatiniame bėgime ir kitime yra kitoks, jam stebint aplinką iškart veikia visi priėmimo kanalai, kalba eina ne apie tai, kad monotoniškas poezijos skaitymas jam yra nuobodus ar nepakeliamas, o apie tai, kad klausydamas poezijos jis galėtų tuo pačiu metu priimti ir suvokti ne tik tekstą, bet ir garsą, spalvą, judesį.

 

„Sintezija“ nepataikauja publikai, o kaip tik tam tikra prasme apsunkina ją ir „duoda darbo“ priimti visą tą energijos ir minčių užtaisą, kurį į savo kūrinį sudeda grupė kūrėjų. „Sintezija“, pradėdama nuo teksto, poezijos, ieško sintezės su kitais menais siekdama globalesnio, sintetiškesnio, daugiabriauniškesnio meninio ir estetinio rezultato.

 

Poezijos pavasario“ metu pristatėte pirmąją savo DVD plokštelę. Ar tai Jūsų dviejų metų darbų vainikavimas?

 

„Sintezijos“ DVD yra pirmas įlaikmeninimas kūrybinių atradimų ir gražiausių kūrinių, gimusių per tuos dvejus metus, kuriuos gyvuoja „Sintezija“. Šis žingsnis mums labai svarbus einant toliau, tarsi pirmas išeiginis kostiumas, su kuriuo jau galima išeiti į žmones ir parodyti jiems tai, kuo mes gyvename. Buvo daugybė skaitymų drauge su muzikantais, buvo performansai su šiuolaikinio šokio šokėjais, buvo operos. Visa tai gimsta ir gyvena scenoje, žiūrėjimo akimirką, tačiau uždangai nusileidus, viskas prasideda iš naujo. Nepaprastai džiaugiuosi, kad pagaliau, sukaupus jėgas, energiją, ypatingai globojamai UAB „KAVA“, remiamai Tado Vėbros dirbtuvių, Kredo R, BOD group, LR kultūros ir sporto rėmimo fondui „Sintezijai“ pagaliau pavyko materializuoti DVD idėją ir įspausti savo ženklą laike ir erdvėje.

 

Kalbino Gediminas Kajėnas

 

Bernardinai.lt, 2008-05-27